Pranešimai spaudai

Lietuva ir Estija siekia tapti NATO energetinio ir kibernetinio saugumo centrais

Penktadienis, birželio 17 d. (Tartu). Prezidentė Dalia Grybauskaitė Tartu susitiko su Estijos Prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Toomas Hendrik Ilves). Šalių vadovai aptarė Lietuvai ir Estijai aktualiausias - energetinio ir kibernetinio saugumo problemas, dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes regione, ES ir NATO.

„Sėkminga Baltijos valstybių raida ir regiono ekonominis augimas įmanomas tik užtikrinus energetinį ir kibernetinį saugumą, todėl turime tinkamai pasirengti atremti naujo pobūdžio grėsmes", - susitikime pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, Lietuvoje ir Estijoje įsikūrę energetinio ir kibernetinio saugumo centrai siekia tapti stipriais NATO kompetencijos centrais.

Estijos Prezidento kvietimu darbo vizito į Tartu išvykusios Lietuvos vadovės teigimu, abi šalis vienija bendras siekis, kad energetika nebūtų naudojama kaip politinės įtakos įrankis. Todėl būtina spartinti visų Baltijos šalių elektros rinkos integraciją į Šiaurės šalių rinką (NordPool), diversifikuoti energijos tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

Pasak šalies vadovės, Lietuva remia suskystintų dujų terminalo statybą Estijoje ar Latvijoje, tačiau taip pat yra apsisprendusi statyti savo terminalą Klaipėdoje. Prezidentės teigimu, keli terminalai Baltijos valstybėse paskatins didesnę konkurenciją dujų rinkoje, užtikrins mažesnes kainas vartotojams ir sustiprins regiono energetinę nepriklausomybę.

„Privalome išnaudoti visas įmanomas alternatyvas energijai gauti - statyti elektros jungtis su Švedija, Suomija ir Lenkija, stiprinti vidinių jungčių pralaidumą, įgyvendinti Trečiąjį Europos energetikos paketą ir panaudoti naująsias technologijas, tarp jų - ištirti galimybes skalūnų energijai išgauti", - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Derybose dėl naujosios ES finansinės perspektyvos, kurios projektas bus pateiktas šį mėnesį, Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė bendromis jėgomis siekti, jog strateginiams regiono elektros, dujų ir transporto projektams būtų užtikrinta finansinė Europos parama.

Aptariant kibernetinio saugumo stiprinimą, Prezidentė pasiūlė įgyvendinti buvusio Norvegijos užsienio reikalų ministro Jenso Stoltenbergo rekomendacijas - steigti bendras Šiaurės ir Baltijos valstybių kibernetinės gynybos pajėgas.

Lietuvos ir Estijos vadovai sieks, kad kibernetinio ir energetinio saugumo užtikrinimo klausimams būtų skirtas ypatingas dėmesys NATO viršūnių susitikime, kuris įvyks kitais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog ši tema yra Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetas.

Susitikime taip pat aptarti branduolinio saugumo klausimai, tolimesni žingsniai, užtikrinant, kad ES kaimynystėje esančios atominės elektrinės taikytų griežčiausius saugumo standartus.

Prezidentai aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimą. Lietuva kitais metais pirmininkaus Baltijos šalių bendradarbiavimo institucijoms ir koordinuos Šiaurės ir Baltijos (NB8) bendradarbiavimą.

Popiete Prezidentė lankėsi ilgametes akademines ir studentų korporacijų tradicijas puoselėjančiame Tartu universitete.