Užsienyje

2011 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo vizitas Suomijos Respublikoje

Darbo vizito į Helsinkį išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Suomijos Prezidente Tarja Halonen aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimus.

Suomija šiais metais vadovauja aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimui, o Lietuva šį vadovavimą perima kitais metais. Lietuva, kitos Baltijos valstybės ir Skandinavijos šalys taip pat intensyviai bendradarbiauja gindamos regiono interesus ES, NATO, ESBO ir kitose tarptautinėse organizacijose.

„Vieningos pastangos stiprinti regiono sienų apsaugą, užtikrinti ekonominį stabilumą ir energetinį saugumą padės sukurti žmonių gerovę ir skatins Baltijos bei Šiaurės šalių regiono pažangą", - sakė Lietuvos vadovė.

Pasak Prezidentės, tarp svarbiausių prioritetų kitais metais - bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimas: Šiaurės ir Baltijos šalių sienų apsauga, glaudesnis bendradarbiavimas Baltijos jūros aplinkosaugos, kibernetinio ir energetinio saugumo srityse, tam išnaudojant Vilniuje sukurtą energetinio saugumo centrą.

Vienas sparčiausiai besivystančių ES Šiaurės ir Baltijos regionas, valstybės vadovės teigimu, yra dinamiška jėga, stiprinanti ekonominį stabilumą, augimą, atsakingą fiskalinę politiką, skatinanti inovacijų diegimą ir pažangą.

Šiaurės ir Baltijos regionas vienas pirmųjų Europoje pradės kurti vieningą informacinę erdvę ir skaitmeninę rinką, kuri paspartins elektroninius atsiskaitymus, sustiprins informacinius mainus ir padidins informacijos prieinamumą.

Lietuvos ir Suomijos valstybių vadovių teigimu, švarios ir saugios Baltijos jūros išsaugojimas ateities kartoms yra visų aplink ją esančių valstybių įsipareigojimas. Dar praėjusiais metais Helsinkyje vykusiame viršūnių susitikime (Baltic Sea Action) buvo sutarta dėl konkrečių priemonių, kurias privalo įgyvendinti visos aplink jūrą esančios valstybės.

Susitikime taip pat aptartas dvišalis bendradarbiavimas, ES ekonomikos stabilumo klausimai bei apsikeista nuomonėmis dėl branduolinės saugos ir energetikos klausimų.

Prezidentė pabrėžė, jog didžiulę patirtį atliekų perdirbimo, biokuro ir kitose alternatyviosios energetikos srityse sukaupusi Suomija yra puikus pavyzdys Lietuvai, kaip užtikrinti efektyvų energijos panaudojimą ir stiprinti šalies energetikos sektorių.

„Atsikratyti priklausomybės nuo dujų monopolio yra daug būdų. Turime tinkamai išnaudoti visas priemones - lygiagrečiai vykdyti suskystintų dujų terminalo, jungčių, Visagino atominės elektrinės statybas ir vystyti atliekų perdirbimo, biokuro, kitas alternatyviosios energetikos sritis. Čia galime daug ko pasimokyti iš Suomijos", - sakė Prezidentė.

Valstybės vadovės teigimu, daugiau alternatyvų didins konkurenciją, o tai sumažins kainas energijos vartotojams. Prezidentė pakvietė Suomijos kompanijas bendradarbiauti vykdant atliekų deginimo, biokuro ir kitus energetikos projektus Lietuvoje. Suomių kompanija „Fortum Heat" jau dalyvauja Klaipėdos biokuro ir termofikacinės jėgainės statybose.

Lietuva užsibrėžė ambicingą tikslą po dešimties metų trečdalį joje panaudojamos energijos išgauti iš alternatyviosios ir atsinaujinančios energetikos.

Lietuvai ir Suomijai apsisprendus likti atominės energetikos šalimis, Prezidentė pakvietė visus pasaulio branduolinius projektus vykdyti saugiai ir atsakingai, užtikrinant griežčiausius tarptautinius standartus.

Po susitikimo su Suomijos Prezidente Lietuvos vadovė dalyvavo ir sakė kalbą iškilmingame Suomijos nacionalinės moterų tarybos 100-ųjų metinių minėjime.

Prezidentės teigimu, Lietuva ir Suomija buvo vienos pirmųjų šalių Europoje, kur prieš šimtą metų atsirado moterų judėjimai ir moterims buvo suteikta balsavimo teisė. Dabar, praėjus šimtmečiui, moterų teisės ir lygios galimybės yra jau visuotinai pripažįstama norma.

Pasak Lietuvos vadovės, nors pažanga įteisinant ir įgyvendinant lyčių lygybę pasaulyje didžiulė: didėja moterų užimtumas, moterys aktyviai dalyvauja valstybės valdyme, versle ir visuomeniniame gyvenime; tačiau vis dar egzistuoja jų nelygybės ir saugumo problemos. Moterims už tą patį darbą mokamas mažesnis atlyginimas nei vyrams, jos patiria smurtą namuose ir nukenčia dėl visuomenėje vyraujančių pasenusių lyčių stereotipų.

„Kuo stipresnės žmogaus ir moterų teisės visuomenėje, tuo daugiau yra demokratijos ir gerovės mūsų valstybėse. Mes - vyrai ir moterys - esame vienodai atsakingi už tai, kad paspartėtų lygių galimybių visiems žmonėms procesas, nepaisant jų lyties, tautybės, religijos, išsilavinimo ar sveikatos", - susirinkusiems kalbėjo Prezidentė.

Prezidentės teigimu, net pažangiausiems pokyčiams reikia laiko. Lietuvoje tik šiemet priimtas įstatymas dėl smurto šeimoje.

Pasak Lietuvos vadovės, asmeniniai sėkmingų moterų, pasaulio politikių pavyzdžiai ir laimėjimai yra geriausias paskatinimas kitoms moterims aktyviai siekti išsilavinimo, profesinės karjeros, dalyvauti valstybės valdyme.

Prezidentės Dalia Grybauskaitė ir Tarja Halonen bendradarbiauja moterų teisių ir demokratijos klausimais Pasaulio moterų lyderių taryboje. Birželio 30 d. Lietuvos ir Suomijos prezidenčių iniciatyva Vilniuje įvyko tarptautinė moterų pasaulio lyderių konferencija "Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai". Šiemet Moterų Pasaulio lyderių tarybos narė, aktyvi moterų teisių ir taikos gynėja Liberijos Prezidentė Joan Sirleaf Johnson buvo nominuota Nobelio taikos premijai.

Prezidentės spaudos tarnyba