Užsienyje

2011 m. rugsėjo 22-24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo vizitas Jungtinėse Tautose Niujorke

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Niujorke (JAV) vykstančius Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 66-osios sesijos debatus, kurių tema šiemet - „Tarpininkavimo vaidmuo sprendžiant tarptautinius konfliktus".

JT Generalinės asamblėjos 66-osios sesijos debatuose Niujorke dalyvauvusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono surengtų darbo pietų metu Lietuvos ir pasaulio aktualijas aptarė su Austrijos, Ukrainos, Čekijos, Kazachstano, Kirgizijos, Mongolijos, Latvijos ir Estijos Prezidentais, taip pat kalbėjosi su JAV Prezidentu Baracku Obama ir valstybės sekretore Hillary Clinton.

Pagrindine JT Generalinės asambėjos bendrųjų debatų aktualija tapo taikos siekis Artimuosiuose Rytuose ir Palestinos valstybingumo perspektyva.

Prezidentės teigimu, ES ir JAV turi dėti bendras pastangas, kad kuo greičiau prasidėtų Palestinos ir Izraelio tiesioginės derybos. JAV Prezidentas taip pat pabrėžė, kad taikos siekis yra sunkus darbas, kuris reikalauja sutelktų visų pusių pastangų.

Su Austrijos Prezidentu Heinzu Fischeriu šalies vadovė kalbėjosi apie įtariamojo Sausio 13-osios byloje M. Golovatovo sulaikymo ir paleidimo aplinkybes bei būtinybę atsisakyti Europos arešto orderio taikymo išimčių. Prezidentai sutarė, kad būtina rasti bendrą sprendimą, kad susiklosčiusi situacija nepasikartotų.

Su Ukrainos Prezidentu Viktoru Janukovyčiumi Prezidentė kalbėjosi apie kitą savaitę Varšuvoje vyksiantį ES ir Rytų Partnerystės šalių vadovų susitikimą, kuriame bus aptariamos Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos glaudesnių ryšių su ES perspektyvos.

Su Kirgizijos Prezidente Roza Otunbajeva šalies vadovė kalbėjo apie spalio pabaigoje Kirgizijoje vyksiančius prezidento rinkimus, kuriuos stebės ESBO. Demokratiški rinkimai - vienas iš ESBO pirmininkaujančios Lietuvos prioritetų.

Su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu Prezidentė aptarė Latvijos valdančiosios koalicijos formavimo ypatumus.

Pirmininkavimo Demokratijų bendrijoms tęstinumas, kurį nuo liepos iš Lietuvos perėmė Mongolija, buvo pokalbio su Mongolijos Prezidentu Tsakhia Elbegdorj tema.

Su ES Vadovų Tarybos (EVT) Prezidentu Hermanu van Rompuy Prezidentė aptarė ekonominę padėtį Europoje, kuri bus svarstoma ir spalio viduryje vyksiančiame EVT posėdyje.

Darbo vizito Niujorke metu JT būstinėje taip pat įvyko Prezidentės dvišalis susitikimas su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu.

Šeštą kartą vykusiame dvišaliame susitikime Prezidentai aptarė Gruzijoje vykstančias reformas, pasirengimą integracijai ES ir NATO, kitą savaitę Varšuvoje vyksiančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo bei 2012 m. numatomo NATO viršūnių susitikimo Čikagoje aktualijas.

Kalbėdama apie rugsėjo mėnesio pabaigoje vyksiantį Rytų Partnerystės viršūnių susitikimą, Prezidentė paragino Gruziją veikti ir kalbėti vienu balsu su kitomis Rytų partnerėmis Moldova ir Ukraina. Pasak Prezidentės, vieningas partnerių balsas būtų geriau girdimas, o interesai - aiškiau suprantami.

Prezidentė pažymėjo, kad Lietuva remia Gruzijos siekius pasirašyti laisvos prekybos susitarimą ir pradėti derybas dėl bevizio režimo su ES. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad šių tikslų pasiekimas tiesiogiai priklauso nuo Gruzijos pasiryžimo tęsti vidinių reformų įgyvendinimą ir perimti europines normas.

„Reformos kuriant skaidrias ir efektyvias valstybės institucijas, stiprinant įstatymo viršenybę, užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir įdiegiant europinius standartus ekonominio bendradarbiavimo srityje - tai vienintelis įmanomas kelias siekiant europinės integracijos", - teigė Prezidentė.

Susitikimo metu kalbėta ir apie užsitęsusį konfliktą Gruzijoje. Prezidentės teigimu, Niujorke vykstantys JT Generalinės Asamblėjos debatai, kurių tema - „Tarpininkavimo vaidmuo sprendžiant tarptautinius konfliktus" - labai aktualūs ir Gruzijai, ir Lietuvai, kuri šiais metais pirmininkauja ESBO. Šių metų gegužės mėnesį lankydamasi Pietų Kaukazo šalyse, užsitęsusių konfliktų sprendimui Prezidentė skyrė itin daug dėmesio.

Per vizitą Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke dalyvavo JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono inicijuotame aukšto lygio renginyje branduolinės saugos klausimais.

Kalbėdama susitikime, Prezidentė pristatė tarptautinei bendruomenei Lietuvos pasiūlymus dėl tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų griežtinimo. Prezidentė pažymėjo, kad nauji branduoliniai projektai negali būti net svarstomi be išsamaus seisminės saugos ir poveikio aplinkai vertinimo, o streso testai turi tapti prievole ir planuojamoms statyti, ir jau veikiančioms atominėms elektrinėms. Atominių jėgainių statybos vietų, naudojamų technologijų ir personalo kvalifikacijos kontrolė turi būti maksimaliai sugriežtinta, o reikalavimų įgyvendinimo kontrolę turi prižiūrėti atsakingos tarptautinės organizacijos.

„Branduolinės avarijos nepaiso sienų, todėl kiekviena valstybė, įgyvendinanti atominės energetikos projektą, privalo prisiimti reikiamą atsakomybę už savo ir kitų šalių gyventojų saugumą. Atviros ir sąžiningos konsultacijos su visomis potencialiai paveiktomis šalimis, konstruktyvus tarpvalstybinių ginčų sprendimas, visiškas skaidrumas ir viešumas turi tapti visuotine norma. O jeigu tam užtikrinti reikia priimti tarptautinius teisiškai įpareigojančius aktus, turėtume tai padaryti neatidėliodami", - pabrėžė Prezidentė.

Primindama branduolines katastrofas, Prezidentė atkreipė pasaulio lyderių dėmesį į naujas grėsmes. Prezidentė pažymėjo, kad Lietuvos kaimynystėje, o kartu ir Europos centre - Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje - statomos dvi naujos atominės elektrinės, kurios neturi tinkamo poveikio aplinkai vertinimo, o jų planuotojai nesidalija informacija. Tai, pasak Prezidentės, kelia nerimą ir grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.

„Jeigu mes sutinkame, jog tik saugios technologijos saugiose aikštelėse, saugi statyba, saugi atominės elektrinės veikla ir saugus jos nutraukimas gali užtikrinti tikrą branduolinę saugą ir saugumą, aš kviečiu tarptautinę bendruomenę, su Tarptautine atominės energijos agentūra priešakyje, pademonstruoti visuotinę ištikimybę minėtiems principams. Tai vienintelis kelias, leisiantis išvengti naujų Fukušimos ir Sankt Peterburgo avarijų, ir paskutinis raginimas pabusti ir imtis atsakingų veiksmų branduolinės energijos srityje, nes branduolinė avarija kurioje nors šalyje - visuotinė nelaimė", - pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, konkrečių veiksmų tobulinant dabartinę branduolinę saugą reglamentuojančią teisinę bazę būtina imtis nedelsiant.

Prieš aukšto lygio susitikimą branduolinės saugos klausimais Prezidentė D. Grybauskaitė kalbėjosi ir su Europos Komisijos Prezidentu Jose Manueliu Barroso, kuris taip pat pabrėžia, kad dėl branduolinio saugumo užtikrinimo būtini efektyvesni tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, privalomos, o ne rekomendacinės branduolinės saugos konvencijos.

Prezidentės teigimu, Lietuvai, kurios kaimynystėje planuojami vykdyti branduoliniai energetikos projektai, labai svarbu, kad Europos Komisija ir toliau aktyviai sieks bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis branduolinės saugos klausimais ir jau sulaukta ES kaimynių, tarp jų Rusijos ir Baltarusijos, pažado planuojamoms AE atlikti saugumo ir rizikos testus, kurie būtų analogiški Europos Sąjungoje vykdomiems testams.

Vėliau Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo JT Generalinės asamblėjos 66-osios sesijos debatuose, kurių tema - „Tarpininkavimo vaidmuo sprendžiant tarptautinius konfliktus".

Pristatydama Lietuvos tarpininkavimo patirtį, Prezidentė pabrėžė, kad per 20 nepriklausomybės metų Lietuva tapo aktyvia tarptautinės bendruomenės nare, kuriai vis dažniau patikimos atsakingos pareigos ir sudėtingų globalių problemų sprendimas. Lietuva jau vadovavo Demokratijų bendrijoms, ESBO, o 2013 m. pirmininkaus ES.

Nuo kitų metų birželio Lietuva pirmininkaus ir JT Generalinei asamblėjai, o 2013 m. sieks tapti svarbiausios institucijos, atsakingos už tarptautinio saugumo klausimus - JT Saugumo Tarybos - nenuolatine nare. Saugumo Tarybai, kurioje priimami svarbiausi sprendimai tarptautinio saugumo klausimais, priklauso 15 JT narių - 5 šalys yra nuolatinės, o 10 renkamos kas dveji metai.

„Pastaraisiais metais Lietuva daug investavo į galimybę tapti tarpininke sprendžiant įvairias tarptautinio saugumo problemas. Esame pasirengę prisiimti globalią atsakomybę ir užimti Saugumo Tarybos nenuolatinės narės statusą 2014-2015 metais", - pasaulio lyderiams kalbėjo Prezidentė.

Prezidentės teigimu, tarptautinio saugumo užtikrinimui svarbu ne tik gebėti įveikti įprastas krizes, bet ir rasti atsaką naujoms grėsmėms - kibernetinėms, informacinėms, branduolinėms ar aplinkosauginėms.

Lietuvos vadovė atkreipė pasaulio lyderių dėmesį į branduolinio saugumo klausimus ir pasveikino ambicingą branduolinės saugos veiksmų planą, kuris buvo patvirtintas Vienoje vykstančioje TATENA generalinėje konferencijoje.

„Černobylio ir Fukušimos tragedijos įpareigoja sukurti griežtą tarptautinę teisinę bazę ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi. Negalime leisti jokių kompromisų branduolinės saugos ir saugumo srityje", - pabrėžė Prezidentė.

Prezidentė pristatė pasaulio šalių vadovams Lietuvos pasiūlymus, kaip užtikrinti branduolinį saugumą: siūloma griežtinti kokybės reikalavimus kiekvienai branduolinei jėgainei, jos statybos aikštelei, branduolinėms technologijoms ir personalo kvalifikacijai. Streso testai turi tapti įprasta praktika, o informacija apie branduolinius projektus turi būti skaidri ir prieinama visuomenei.

Prezidentės spaudos tarnyba