EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Užsienyje

2011 m. rugpjūčio 25-27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės valstybinis vizitas Islandijoje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, baigusi darbo vizitą Vokietijoje, išvyko trijų dienų valstybinio vizito į Islandiją, kurio metu susitiko su Islandijos vadovais. Taip pat lankėsi Lietuvai ir Islandijai simbolinėje vietoje Hofdi name, kur lygiai prieš dvidešimt metų buvo pasirašytos trijų Baltijos valstybių diplomatinių santykių su Islandija atkūrimo sutartys. Šalies vadovė įteikė Lietuvos valstybinį apdovanojimą mūsų šalies draugui, Lietuvos garbės konsului prof. Arnorui Hannibalsonui.

 

Valstybinio vizito metu Lietuvos Prezidentė taip pat dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Brifrost universiteto akademine bendruomene narystės ES tema, atidarė M. K. Čiurlionio darbų parodą bei žymios pianistės Mūzos Rubackytės koncertą ir apsilankė dviejose Islandijos geoterminėse elektrinėse.

 

Su valstybiniu vizitu Islandijoje viešėjusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Islandijos Prezidentu Olafuru Ragnaru Grimssonu.

Prezidentė pabrėžė, jog prieš dvidešimt metų pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažinusi Islandija ir kitos Šiaurės šalys nuo pat pradžių aktyviai rėmė mūsų siekius kurti laisvą ir demokratinę valstybę ir Lietuvos pastangas įsitvirtinti tarptautinėje bendruomenėje.

Pasak šalies vadovės, Lietuvai įgyvendinus savo politinius tikslus - sėkmingai įsitvirtinus ES ir NATO, o Europoje vis labiau stiprėjant regionalizacijai, intensyvus Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas yra vienas pagrindinių mūsų užsienio politikos prioritetų.

„Prieš dvidešimt metų Islandijos solidarumas buvo labai reikšmingas Lietuvai. Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos valstybę, tada tai buvo labai drąsus žingsnis. Tai paskatino kitas pasaulio valstybes taip pat pripažinti mūsų šalį. Dėkoju islandų tautai už drąsą ir paramą, kurią jautėme tada ir kuri Šiaurės ir Baltijos valstybes vienija ir šiandien. Glaudūs ir intensyvūs Šiaurės ir Baltijos valstybių tarpusavio ryšiai efektyviai ginant bendrus interesus ir tam panaudojant regioninį, europinį ir globalųjį bendradarbiavimo formatus sustiprins šio regiono konkurencingumą ir užtikrins sėkmingą jo raidą", - sakė Prezidentė.

Islandijos Prezidentas pabrėžė, kad nebėra penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių, o yra aštuonių šalių šeima. Pasak jo, šių aštuonių šalių bendradarbiavimas yra unikalus Europoje ir pasaulyje.

Pasak Lietuvos vadovės, jei Islandijos žmonės referendumu pritartų savo šalies narystei ES, tai dar labiau sustiprintų Baltijos ir Šiaurės šalių regiono įtaka visoje Europoje ginant bendrus interesus.

Islandijos vadovo teigimu, Lietuvos eurointegracinė patirtis gali būti labai naudinga jo šaliai.

Valstybių vadovai taip pat kalbėjo apie dvišalius santykius, atsinaujinančią energetiką, kultūrinį bendradarbiavimą, aktualius NATO klausimus, abiejų šalių sėkmingai įveiktą ekonominę krizę.

 

Antrąją valstybinio vizito Islandijoje dieną Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Lietuvos ir Islandijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečio minėjime, kuris vyko simbolinėje vietoje Hofdi name. Čia prieš dvidešimt metų, rugpjūčio 26 d. buvo pasirašytos trijų Baltijos valstybių diplomatinių santykių su Islandija atkūrimo sutartys.

„Džiaugiuosi būdama čia, kur prasidėjo Lietuvai labai svarbus procesas. Prieš dvidešimt metų, atkūrę nepriklausomą Lietuvos valstybę, mes vis dar buvome Sovietų Sąjungos valdžioje, tebesitęsė ekonominė blokada, mūsų teritoriją kontroliavo sovietų kariuomenė. Pasaulis neskubėjo išreikšti mums paramos. Ačiū Islandijai, kuri išdrįso ir pralaužė tylą ir, net kai galingiausios pasaulio valstybės ragino neskubėti pripažinti Lietuvos, nesuabejojo savo sprendimu", - iškilmėse sakė Prezidentė.

Simbolinėje Lietuvai ir Islandijai vietoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė kaip lietuvių tautos dėkingumo ir pagarbos ženklą įteikė valstybinį apdovanojimą Didįjį Komandoro kryžių geram Lietuvos draugui ir garbės konsului prof. Arnorui Hannibalssonui, nuosekliai rėmusiam Lietuvos nepriklausomybės procesą.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Islandijos Prezidentas, Premjerė, vyriausybės nariai, Reikjaviko meras, prof. Arnoro Hannibalssono brolis Jonas Hannibalssonas, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras, kiti iškilūs Islandijos visuomenės veikėjai, prieš dvidešimt metų aktyviai rėmę Lietuvos valstybę, Islandijos lietuvių bendruomenės nariai.

Hofdi name, kur Lietuva pasirašė diplomatinių santykių atkūrimo sutartį su Islandija, 1986 m. įvyko ir istorinis Ronaldo Reigano ir Michailo Gorbačiovo susitikimas, kuriame priimti JAV ir Sovietų Sąjungos susitarimai paskatino Šaltojo karo pabaigą, Vokietijos susivienijimą, Sovietų Sąjungos žlugimą ir išlaisvino laisvės siekiančias tautas.

Po ceremonijos Hofdi name Prezidentė Dalia Grybauskaitė Islandijos Prezidento kvietimu užsuko į Islandijos atsigavimą po ekonominės krizės simbolizuojantį menų centrą „Harpa", iškilusį ant krizės pradžioje bankrutavusio banko pamatų. Vėliau Prezidentė išvyko į Islandijos Altingą, seniausią parlamentą pasaulyje, kur susitiko su Parlamento Pirmininke Asta Johannesdottir aptarti Lietuvos ir Islandijos dvišalių santykių, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo, abiejų valstybių pastangų įveikiant ekonominės krizės pasekmes.

 

Vėliau Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su seniausio parlamento pasaulyje - Islandijos Altingo - pirmininke Asta Johanesdottir ir dalyvavo apskrito stalo diskusijoje Europos Sąjungos narystės tema.

 

Susitikime su Altingo pirmininke buvo aptarti Lietuvos ir Islandijos tarpparlamentiniai ryšiai, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, abiejų valstybių patirtis įveikiant ekonominės krizės pasekmes.

 

Susitikime Altinge ir vėliau vykusioje apskrito stalo diskusijoje Islandijos politikai, Bifrost akademinės bendruomenės nariai, nevyriausybinių organizacijų bei įvairių socialinių grupių atstovai labai domėjosi Lietuvos naryste Europos Sąjungoje bei jos teikiamais privalumais. Diskusijos, kurią moderavo garsi Islandijos žurnalistė, Lietuvos garbės konsulo Arnor Hannibalson duktė Thora Arnorsdottir, dalyvių teigimu, jiems buvo įdomi Prezidentės, kaip buvusios Europos Komisijos narės, nuomonė įvairiais europinės politikos klausimais. Diskusijos dalyvių teigimu, Islandijai yra svarbi Lietuvos eurointegracinė patirtis.

 

Valstybės vadovė pabrėžė, kad Lietuvai narystė Europos Sąjungoje buvo nacionalinis interesas. Prezidentės teigimu, įstojimas į ES ne tik atnešė valstybei ekonominę naudą, svarbią struktūrinę paramą šalies raidai skatinti, bet ir ES derybų laikotarpiu Lietuva, nacionalinėje teisinėje sistemoje įgyvendindama europinius teisinius standartus, įvykdė esmines vidaus reformas, kurios visų pirma buvo naudingos šalies žmonėms.

 

„Narystė Europos Sajungoje Lietuvai davė didelę politinę, ekonominę ir struktūrinę naudą. Esame svarbaus tarptautinio ekonominio ir politinio darinio nariai, mūsų balsas yra girdimas sprendžiant svarbiausius tarptautinius klausimus. Tai suteikia plačias galimybes geriau ginti Lietuvos ir jos žmonių interesus europiniu lygiu", - sakė Prezidentė.

 

Šalies vadovės teigimu, Lietuva remia Islandijos europinį pasirinkimą. „Būtų simboliška, jei Islandijos žmonės referendumu pritartų stojimui į ES. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o į ES įstotų Lietuvai pirmininkaujant ES 2013 m.", - sakė Prezidentė.

 

Prezidentė pabrėžė, kad Islandijos narystė Europos Sąjungoje yra svarbi ir naudinga Lietuvai stiprinant Šiaurės ir Baltijos regiono įtaką Europoje. Pasak šalies vadovės, kuo daugiau Šiaurės ir Baltijos valstybių taps ES narėmis, tuo labiau bus apjungtos jėgos ginant bendrus interesus Europoje ir pasaulyje.

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankydamasi Islandijoje atidarė M. K. Čiurlionio darbų parodą ir žymios pianistės Mūzos Rubackytės koncertą Šiaurės šalių kultūros rūmuose bei susitiko su Islandijos lietuvių bendruomene.

„Geriausias kelias norint pažinti kitus žmones ir atrasti kitas tautas yra kultūra. Vien politikos ir tarptautinių sutarčių neužtenka, kad tautos ir žmonės bendrautų bei pažintų vieni kitus", - M.K.Čiurlionio parodos atidaryme kalbėjo Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvos pasididžiavimo - M.K.Čiurlionio - tapyba bei muzikiniai kūriniai yra puikus būdas perteikti lietuvių tautos dvasią kitų šalių žmonėms.

Po parodos atidarymo Prezidentė susitiko ir bendravo su aktyvia bei kūrybinga Islandijos lietuvių bendruomene. Šioje šalyje gyvena apie 1,5 tūkst. lietuvių.

 

Antrosios valstybinio vizito dienos vakarą Prezidentė, susitikusi su Islandijos Ministre Pirmininke Johana Sigursdottir, aptarė dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, aktualius NATO klausimus, Islandijos eurointegracijos procesą. Susitikime daug kalbėta apie alternatyviąją energetiką.

Prezidentės teigimu, jeigu Islandijos žmonės apsispręs siekti narystės ES, Lietuva pasirengusi padėti savo patirtimi ir žiniomis, o Lietuvai būtų labai naudinga Islandijos patirtis geoterminės energetikos srityje. Pasak šalies vadovės, Islandija yra pavyzdys, kad nedidelės valstybės gali labai sėkmingai ir išradingai panaudoti ribotus gamtinius resursus ir įvykdyti ambicingus energetinius projektus.

„Šiaurės šalys yra labai pažengusios vystant alternatyviąją energetiką. Islandija, būdama Europos ir Amerikos tektoninio lūžio zonoje, puikiai išnaudoja savo unikalią geologinę sandarą - geizerių teikiamą šilumą pritaiko geoterminei energijai išgauti. Tai pavyzdys Lietuvai, kaip išradingai ir efektyviai galima tvarkyti savo energetikos ūkį", - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Trečiąją vizito dieną Prezidentė lankėsi Helišeidi geoterminėje elektrinėje, kuri yra antra didžiausia tokio tipo elektrinė pasaulyje. Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat turi resursų plėtoti geoterminę energetiką, tačiau nepakankamai išnaudoja šią galimybę. Pasitelkus naujausias technologijas ir kitų šalių patirtį energijos gavybai, pasak Prezidentės, galėtų būti panaudoti Vakarų Lietuvoje esantys geoterminiai vandenys. Šiuo metu Lietuva turi tik nedidelių pajėgumų geoterminę elektrinę Klaipėdoje "Geoterma".

Siekiant energetinės šalies nepriklausomybės, pasak šalies vadovės, privalome aktyviai dirbti visomis energetikos kryptimis -skatinti elektros ir dujų rinkų liberalizaciją, kurti jungčių infrastruktūrą, vykdyti Visagino atominės elektrinės projektą, plėtoti atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuro, atliekų deginimo sritis.

Prezidentės nuomone, šalies energetikos ūkio įvairovė mažina priklausomybę nuo monopolinių energijos tiekėjų, skatina konkurencingesnes ir vartotojams palankesnes kainas bei užkerta kelią energetiką naudoti kaip politinės įtakos įrankį.

Prezidentės spaudos tarnyba

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

11:00 Prezidentė susitiks su ketvirtosios UNICEF misijos iš Lietuvos organizatoriais ir dalyviais (Prezidentūra, S. Daukanto a. 3)


 
Prezidentės susitikimas su ketvirtosios UNICEF misijos iš Lietuvos organizatoriais ir dalyviais




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 64306637

Šiandien apsilankė: 13337

Dabar naršo: 845

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.