Užsienyje

2010 m. kovo 25-26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo vizitas Briuselyje

Prieš Europos Sąjungos Vadovų Tarybos posėdį, šalies vadovė susitiko su Baltijos ir Šiaurės (NB6) valstybių ir vyriausybių vadovais. Posėdžio metu aptarti aktualūs Europos Vadovų Tarybos darbotvarkės klausimai, ilgalaikės ES ekonominės raidos perspektyvos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog labai svarbu pašalinti kliūtis ekonomikos augimui, kurių viena svarbiausių - energetikos rinkos fragmentacija Europos Sąjungoje. Pasak valstybės vadovės, Lietuvai taip pat aktuali skurdo problema, kurią būtina spręsti kuriant naujas darbo vietas.

"Lietuvai šis ES Vadovų Tarybos posėdis labai svarbus, nes bus diskutuojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo gairės iki pat 2020 metų. Šios strategijos pagrindu Lietuva turės parengti savo nacionalinį planą. Pagrindiniai rodikliai - tai skurdo mažinimas, ekonomikos ir užimtumo augimas, inovacijos - visa tai labai aktyviai diskutuojama ir Lietuvoje, todėl ES Vadovų Tarybos sprendimai labai svarbūs, rengiant savo nacionalinį veiksmų planą", - pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, Europos Vadovų Tarybos posėdyje bus aptartos klimato kaitos problemos, kokią finansinę naštą gali prisiimti kiekviena ES šalis, tarp jų ir Lietuva. Taip pat bus svarstomos paramos galimybės ekonominę krizę išgyvenančiai Graikijai.

„Graikijai atėjo sunkmetis, kurį atlaikė Latvija, Estija ir, labai garbingai atlaikė Lietuva. Tapdama eurozonos šalimi Graikija, prisiėmė didžiulius įsipareigojimus vykdyti atsakingą fiskalinę ir monetarinę politiką. Papuolusi į didelę ekonominę bėdą šalis privalo priimti atsakingus, ne populistinius finansinius sprendimus, sutelktai ieškoti išeičių ir tik tuomet tikėtis kitų šalių pagalbos", - kalbėjo valstybės vadovė.

Pirmąją vizito dieną, prieš prasidedant ES lyderių susitikimui, įvyko Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Vokietijos Kanclerės Angelos Merkel dvišalis susitikimas.

Su Vokietijos Kanclere Lietuvos vadovė aptarė ES Vadovų Tarybos darbotvarkės aktualijas, Baltijos jūros regiono klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius santykius ir bendradarbiavimo perspektyvas.

Dvišalio susitikimo metu Kanclerė A. Merkel patvirtino dalyvausianti šių metų birželio mėnesį Vilniuje įvyksiančiame Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje.

Tos pačios dienos vakarą prasidėjusiame ES viršūnių susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė dėl būtinybės parengti Europos Sąjungos raidos iki 2020 metų detalią strategiją, nustatant konkrečius tikslus kovos su skurdu, ekonomikos augimo, užimtumo didinimo, inovacinių investicijų, taip pat švietimo, klimato kaitos ir efektyvios energetikos srityse.

„Viršūnių susitikime atkreipiau kitų šalių lyderių dėmesį į būtinybę ES mastu šalinti ekonomikos atsigavimui trukdančias kliūtis, kurių viena didžiausių - bendros Europos Sąjungos energetikos rinkos nebuvimas. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims tokios rinkos sukūrimas yra vienas svarbiausių tikslų. Vadovų taryba į šias pastabas atsižvelgė, sutardama, jog naujojoje strategijoje turi būti įrašytas įsipareigojimas plėtoti augimui būtiną infrastruktūrą tiek visos bendrijos, tiek nacionaliniu lygiu. Ši nuostata sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos energetikos jungtims su ES sparčiau plėtoti", - pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Antrojoje Europos Sąjungos Vadovų Tarybos darbo sesijoje patvirtinti svarbiausi Europos Sąjungos raidos iki 2020 metų tikslai, kurių šalys narės sieks kiekviena pateikdama savo veiksmų programą. ES lyderiai sutarė didžiausią dėmesį ir bendras ES pastangas skirti kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, užimtumo didinimui, jaunimo švietimui, maksimalioms, pagal kiekvienos šalies galimybes, investicijoms į mokslo tyrimus ir inovacijas. Patvirtinta šalių nuostata penktadaliu didinti energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančių energijos šaltinių dalį bendroje energijos gamyboje, mažinti oro taršą.

„Europos Sąjungos Vadovų Tarybos patvirtinti tikslai labai aktualūs Lietuvai. Atsižvelgdama į mano išsakytas pastabas, Taryba patvirtino, jog naujojoje strategijoje bus įtvirtintas įsipareigojimas plėtoti augimui būtiną infrastruktūrą tiek visos bendrijos, tiek nacionaliniu lygiu. Ši nuostata sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos energetikos jungtims su ES plėtoti ir energetinei izoliacijai panaikinti. Ne mažiau svarbu, jog nebus pamiršta ir sanglaudos bei žemės ūkio politika. Tai reiškia, jog ir naujojoje finansų perspektyvoje galime tikėtis deramos paramos bendrajai mūsų kaimo plėtrai," - po susitikimo sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak valstybės vadovės, Lietuva, kaip ir kitos šalys, per artimiausius tris mėnesius turės parengti nacionalinius raidos tikslus, pagal kuriuos vėliau bus parengtos konkrečios visos Europos Sąjungos veiklos gairės.

Prezidentės nuomone, šioje Vadovų Taryboje svarstyta Graikijos situacija ir ES šalių sprendimas šiai šaliai suteikti pagalbą, kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, yra gera pamoka visoms šalims, kaip atsakingai politikai turi elgtis su savo šalies finansais. Prezidentės įsitikinimu, Vadovų Tarybos sprendimas sukurti specialią darbo grupę, kuri iki metų pabaigos pateiks konkrečias rekomendacijas Tarybai, kaip stiprinti biudžetinę drausmę šalyse, palengvins arba leis išvengti panašių krizių ateityje.