Užsienyje

2009 m. spalio 29-30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo vizitas Belgijos Karalystėje

Atvykusi dviejų dienų darbo vizito į Belgijos Karalystę, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje susitiko darbinio pokalbio su Belgų Karaliumi Albertu II (Albert II) bei Ministru Pirmininku Hermanu van Rompuji (Herman van Rompuy).

Po susitikimo su Belgijos monarchu Lietuvos vadovė sakė, jog Belgų Karalius yra gerai informuotas apie situaciją Lietuvoje ir mūsų šalies aktualijas. Albertas II, suprasdamas energetinės Lietuvos nepriklausomybės svarbą, pasiūlė Lietuvos Prezidentei plačiai pasaulyje žinomų belgų specialistų energetikų paramą bei apmokymus Lietuvos ekspertams. Pasak Prezidentės D. Grybauskaitės, Lietuvai gali būti labai naudingos belgų technologijos branduolinės energetikos, atliekų deginimo ir suskystintų dujų srityse.

Susitikime su Belgijos Ministru Pirmininku Hermanu van Rompuji, Prezidentė D.Grybauskaitė pakvietė premjerą dalyvauti atviruose energetikos projektų konkursuose, kuriuos skelbs Lietuva. Pasak valstybės vadovės, belgų technologijos suskystintų dujų srityje gali efektyviai užtikrinti dujų tiekimo alternatyvą.

,,Suskystintų dujų gabenimas jūra yra daug kartų pigesnis, nei statyti stacionarų požeminį terminalą. Tai vienos naujausių technologijų pasaulyje, kurios leistų turėti didžiulę alternatyvą, jei sutriktų dujų tiekimas iš Rusijos, nes galėtume atsigabenti dujų iš kitų regionų. Tai labai nedaug investicijų reikalaujantis projektas jūroje arba pakrantėje," - sakė po susitikimo su Belgijos premjeru Prezidentė.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje pirmą kartą dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė aktyviai gynė Baltijos ir kitų naujųjų ES šalių interesus prasidedančioje Europos lyderių diskusijoje dėl bendros pozicijos artėjančiame pasauliniame susitikime Kopenhagoje dėl klimato kaitos padarinių sušvelninimo.

Kalbėdama tarptautinei ir Lietuvos žiniasklaidai Lietuvos vadovė pabrėžė, jog dauguma naujųjų ES narių laikosi bendros nuostatos, jog joms mokėjimų už gamtosauginius susitarimus ateityje našta tektų mažesnė, ypač mokant už trečiąsias valstybes, kurios teršia daugiausiai.

„Europa yra tausojanti gamtą lyderė, tačiau mums, Lietuvai ir kitoms naujoms narėms, bazė, kurios pamatu skaičiuojami būsimi įnašai nėra palanki, ypač turint omenyje, jog Kyoto susitarimai buvo pasiekti devyniasdešimtųjų metu pradžioje. Visos diskusijos, kurios dabar vyksta, yra labai techniškos, tačiau mes kovojame už tai, kad kuo lygesnė ir proporcingesnė mokėjimų našta būtų skirta kiekvienai šaliai, atsižvelgiant į tai, kiek ji yra pajėgi panešti, kokios ekonomikos pajėgumo yra šiuo metu ir kiek išmeta teršalų,"- sakė Lietuvos Prezidentė.

ES Vadovų Taryba taip pat aptarė Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą, išorinių santykių būklę, padėtį Afganistane, taip pat turi patvirtinti Baltijos jūros regiono strategiją.

Europos vadovų tarybos pasiekti susitarimai tarp ES narių atveria kelią Baltijos jūros regiono plėtrai ir suteikia Europos Sąjungai mandatą dalyvauti pasaulinėse derybose Kopenhagoje dėl kovos su klimato kaitos pasekmėmis bei jos priemonių finansavimo.

"Džiaugiuosi, jog į Lietuvos nuostatas dėl teisingo ir objektyvaus mokėjimų naštos paskirstymo atsižvelgta ir dabar Europos Sąjunga vyksta į Kopenhagos derybas, turėdama vieningą derybų poziciją",- sakė Lietuvos Prezidentė.

Pasak valstybės vadovės, ES lyderiai sutarė, jog skirstant ES viduje mokėjimų naštą klimato kaitos padariniams švelninti bus atsižvelgtą į mažiau ekonomiškai pajėgių narių galimybes mokėti. Konkretus mechanizmas kaip tai daryti, Lietuvos reikalavimu, bus apsprendžiamas tik valstybių vadovų lygmenyje visiems vienbalsiai sutarus.

Europos vadovų taryba taip pat patvirtino Baltijos jūros regiono strategiją, pagal kurią šis regionas turi realias galimybes tapti stabilumo ir saugumo pavyzdžiu Europos Sąjungoje. Lietuva, kartu su Suomija ir Švedija, vadovaus šios strategijos transporto bei žemės ūkio projektų koordinavimui.