Užsienyje

2009 m. rugsėjo 22-26 d. Prezidentės D. Grybauskaitės darbo vizitas Jungtinėse Tautose Niujorke

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-osios sesijos atidaryme ir debatuose bei iš JT tribūnos skaitė pranešimą „Veiksmingas atsakas į pasaulines krizes: daugiašališkumo ir civilizacijų dialogo stiprinimas vardan tarptautinės taikos, saugumo ir vystymosi".

Savo kalboje valstybės vadovė pabrėžė, kad nors šiandien tarptautinė bendruomenė patiria naujų iššūkių, Jungtinių Tautų veiklos prioritetai išlieka tie patys kaip ir prieš šešis dešimtmečius - visuotinis saugumas, gerovė ir žmogaus teisių apsauga. Pasak Prezidentės, prie globalių problemų sprendimo gali ir privalo prisidėti ne tik didelės, bet ir mažos Jungtinių Tautų narės. Prezidentės įsitikinimu, sprendžiant visam pasauliui aktualias problemas mažos valstybės, ypač regioninėse organizacijose, gali imtis aktyvaus vaidmens.

„Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė šiandien - ne vienintelė problema. Kad JT tikslai virstų tikrove, būtina spręsti terorizmo, ginklų platinimo, energetikos, klimato kaitos ir daugybę kitų klausimų. Kompleksiniams iššūkiams reikia tinkamo atsako. Akivaizdu, kad negalime sau leisti veikti individualiai ar egoistiškai", - pabrėžė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Lietuvos vadovės nuomone, ekonominio ir finansinio nuosmukio metu kiekvienai šaliai kyla pagunda žiūrėti tik savų interesų, pamirštant tarptautinius įsipareigojimus ir grįžtant prie protekcionizmo. Prezidentės teigimu, protekcionizmas ar izoliavimasis niekada nepasiteisino ir nepasiteisins, nes, tik veikdamos ryžtingai ir išvien, Jungtinių Tautų šalys įveiks sunkumus ir naujus iššūkius.

Prezidentė ragino Jungtines Tautas stiprinti visuomenes, kurias vienija tokios vertybės kaip Žmogiškumas ir Tolerancija. „Mūsų visų pareiga tokius reiškinius kaip antisemitizmas, ksenofobija ir rasizmas išmesti iš savo gyvenimo. Joks pasiteisinimas neatleidžia nuo šios pareigos vykdymo. Ir mažoms, ir didelėms šalims tenka vienodos pareigos - ir ne tik savo pačių piliečiams, bet ir viso pasaulio visuomenei."

Prezidentės D. Grybauskaitės įsitikinimu, atsižvelgdamos į savo šalių vidaus problemas ir savo mokesčių mokėtojų poreikius, šalys privalo vykdyti ir pasaulines pareigas, ir tarptautinius įsipareigojimus.

Keldama klausimą, kokių konkrečiai veiksmų reikėtų imtis, Lietuvos vadovė pabrėžė JT taikos operacijų svarbą ir užtikrino, jog, nepaisydama dabartinių ekonominių suvaržymų, Lietuva yra tvirtai nusistačiusi laikytis prisiimtų įsipareigojimų - prisidėti prie taikos palaikymo misijų bei operacijų ir padėti užtikrinti saugumą bei stabilumą pasaulyje, tęsdama dalyvavimą ES misijose Kosove, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų misijoje Afganistane. Šalies vadovė akcentavo ir būtinybę ieškoti visuotinio sutarimo dėl griežtesnės branduolinio, cheminio ir biologinio ginklo neplatinimo politikos ir galvoti apie civilinės branduolinės energetikos plėtojimą, o ne branduolinio ginklo platinimą.

Aktyviau veikti vykdant pasaulinę pareigą Prezidentė ragino regionines organizacijas. Valstybės vadovė pabrėžė, jog Lietuva, suvokdama, kad yra maža šalis, įsipareigoja aktyviai skleisti JT vertybes, ypač tada, kai tenka atsakomybė pirmininkauti regioninėms ar pasaulinėms organizacijoms. Šiemet Lietuva pirmininkauja Baltijos jūros valstybių tarybai ir Demokratijų Bendrijai, 2011 metais pirmininkaus ESBO, nuo 2012 metų rugsėjo Lietuvos atstovas vienerius metus eis JT Generalinės Asamblėjos pirmininko pareigas, o 2013 metų antrą pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai.

„Mažos arba mažiau išsivysčiusios valstybės nebegali išvengti pasaulinės atsakomybės ir visos valstybės yra atsakingos už visų bendrą dabartį ir ateitį. Pripažinkime, kad nuo šiol kiekvienai valstybei pasauliniai interesai yra ir jos nacionaliniai interesai, o pasaulinė pareiga yra ir jos nacionalinė pareiga", - baigdama pasisakymą JT Generalinės Asamblėjos debatuose, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Darbo vizito Jungtinėse Tautose metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ukrainos Prezidentu Viktoru Juščenka, Serbijos Prezidentu Borisu Tadičiumi (Boris Tadic) ir Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu (Mikheil Saakashvili).

Valandą trukusio pokalbio metu su Ukrainos Prezidentu Viktoru Juščenka buvo aptarti valstybių dvišaliai santykiai, Ukrainos euroatlantinės integracijos eiga.

Kalbėdama apie dvišalius santykius, Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Ukrainos planai taikyti muitus kai kurioms prekėms iš Europos Sąjungos pažeidžia ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių interesus, taip pat prieštarauja Pasaulinės prekybos organizacijos, kurios nare yra Ukraina, nuostatoms. Tokia politika, pasak Prezidentės D.Grybauskaitės, apsunkina Ukrainos galimybę pasirašyti išplėstinę laisvos prekybos sutartį su ES. Ukrainos Prezidentas V. Juščenka patikino, jog anksčiau taikyti muitai jau atšaukti, o naujų nuspręsta nebeįvedinėti.

Lietuvos Prezidentei pabrėžus bendradarbiavimo elektros energijos tiekimo srityje svarbą, Ukrainos vadovas užtikrino, jog Ukraina galės pateikti mūsų valstybei trūkstamą elektros eneregijos kiekį po Ignalinos atominės jėgainės uždarymo per Baltarusiją. Ukraina, pasak Prezidento V. Juščenkos, pasirengusi pasirašyti konkrečias sutartis dėl elektros energijos kiekių.

Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva palaiko Ukrainos euroatlantinės integracijos siekius. Tačiau Lietuvos vadovė atkreipė dėmesį, kad Ukraina turi atlikti tiek ES, tiek NATO nurodytus namų darbus ir gilinti bendradarbiavimą su šiomis organizacijomis. Vienas svarbiausių uždavinių, Prezidentės nuomone, yra užsitikrinti Ukrainos žmonių palaikymą. Lietuva, savo ruožtu, pasirengusi dalintis patirtimi, ypač išnaudojant ES Rytų partnerystės programą, konsultuojant Ukrainos specialistus, kaip tinkamai rengti bendradarbiavimo projektus ir pan.

Prezidentė D. Grybauskaitė padėkojo Prezidentui V. Juščenkai už kvietimą atvykti į Ukrainą.

Susitikime su Serbijos Respublikos Prezidentu Borisu Tadičiu (Boris Tadic) komentuodama Serbijos prašymą paremti susitarimų su Europos Sąjunga įsigaliojimą, Lietuvos vadovė pabrėžė, kad mūsų šalis palaiko ES poziciją, numatančią, kad tolesnė Serbijos eurointegracija priklausys nuo jos bendradarbiavimo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai, perduodant jam karo nusikaltimais kaltinamus asmenis.

Valstybės vadovė taip pat akcentavo ekonominių santykių su ES šalimis plėtros svarbą. Prezidentė D.Grybauskaitė Serbijos vadovui sakė, jog Lietuva iš Serbijos tikisi palankesnių sąlygų šioje šalyje jau dirbantiems Lietuvos investuotojams, šiuo metu patiriantiems sunkumų Serbijoje.

Susitikusi su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu (Mikheil Saakashvili), taip pat dalyvaujančiu Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesijoje, Prezidentė D. Grybauskaitė aptarė Guzijos bendradarbiavimą su Lietuva Europos Sąjungos integracijos kontekste, Gruzijos ir Rusijos santykių raidą.

Lietuvos vadovė pabrėžė, kad šiuo metu ES rengiasi pradėti derybas dėl Asociacijos sutarčių su Pietų Kaukazo šalimis, įskaitant ir išplėstinį laisvosios prekybos su ES susitarimą. Pasak Prezidentės D.Grybauskaitės, Gruzijos laukia nelengva užduotis, atliekant savo namų darbus, ypač - kuriant institucinę struktūrą deryboms su ES koordinuoti, neatidėliotinoms įstatyminėms reformoms vykdyti, šalies administraciniams gebėjimams stiprinti. Lietuvos vadovės įsitikinimu, ES Rytų partnerystės programa gali tapti veiksmingu instrumentu Gruzijai siekiant užsibrėžtų tikslų.

Gruzijos Prezidentas M. Saakašvilis padėkojo Lietuvai už paramą plėtojant demokratiją: praėjusiais ir šiais metais Gruzijoje įgyvendintų ir vykdomų projektų vaiko teisių, regionų bendradarbiavimo, sveikatos apsaugos, demokratinės visuomenės kūrimo srityse vertė siekia per pusantro milijono litų.

Baigdama vizitą Niujorke, Lietuvos Respublikos Prezidentė dalyvavo pasaulio moterų lyderių susitikime. Į susitikimą susirinko ne tik įvairių pasaulio šalių vadovės moterys, bet ir ministrės pirmininkės bei užsienio reikalų ministrės. Lietuvos vadovė pirmą kartą dalyvavo tokiame susitikime, kurį surengė ir inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės sekretorė Hilari Klinton (Hilary Clinton).

„Sulaukiau kvietimo aktyviai įsijungti į moterų lyderių judėjimo darbą, ne tik ginant moterų teises, bet ir aktyviai įtraukiant jas į sprendimų priėmimą ir formuojant pasaulio nuomonę pačiais aktualiausiais klausimais", - teigia D. Grybauskaitė.

Moterų teises ginantis tarptautinis moterų lyderių judėjimas buvo įkurtas prieš dešimtmetį pirmosios JAV valstybės sekretorės-moters Madlenos Olbrait (Madeleine Albright).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat dalyvavo Liberijos Prezidentės Ellen Johnson-Sirleaf ir Suomijos Prezidentės Tarja Halonen organizuotame posėdyje dėl moterų lyderystės taikos ir saugumo srityje. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos debatų rėmuose surengtoje diskusijose pasaulio lyderės svarstė kaip efektyviau įgyvendinti beveik prieš dešimtmetį patvirtintą JT rezoliuciją, ginančią moterų teises ir smerkiančią smurtą prieš moteris, aptarė būtinybę stiprinti moterų vaidmenį sprendžiant skaudžiausias pasaulio problemas.

Lietuvos Prezidentė, pasisakydama diskusijoje dėl moterų lyderystės taikos ir saugumo srityje, pabrėžė pasaulio moterų vaidmens ir atsakomybės svarbą sunkmečius, karus ir neramumus išgyvenančiose šalyse.

 „Šiandien ne visos šalys gali skirti pagalbą ar vienodai su kitomis prisidėti prie taikos kūrimo šalyse, kuriose vyko konfliktai. Tik visi kartu mes galime perduoti aiškią žinią tiems, kurie niekina demokratiją, negerbia žmogaus teisių ir nepaiso teisės viršenybės. Dar daugiau, kartais paisyti teisės viršenybės nepakanka, nes patys įstatymai prasilenkia su visuotinai pripažintais žmogiškumo principais", - pranešime teigė Lietuvos vadovė.

Prezidentė užtikrino, kad Lietuva prisidės prie moterų lyderystės pasaulyje stiprinimo. Šis klausimas bus įtrauktas į Demokratijų bendrijos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva, darbotvarkę. Prezidentės įsitikinimu, svarbus vaidmuo ginant moterų teises ir stiprinant moterų lyderystę taip pat turėtų tekti kitąmet Vilniuje veiklą pradedančiai oficialiai ES institucijai - Lyčių lygybės institutui.