Straipsniai apie Prezidentę

Lietuvos žinios: Prezidentauti ne taip lengva

Kęstutis Girnius

Praeitą savaitę Prezidentė Dalia Grybauskaitė dirbo išsijuosusi. Ji vetavo du įstatymus, pamokė politikus ir valstybės tarnautojus, surengė pirmąją spaudos konferenciją, pasakė naudingų ir reikalingų dalykų. Bet kelis kartus ji praleido progą tylėti. Vyriausybė ir Seimas nebuvo įbauginti populiarios prezidentės, mandagiai atkreipė dėmesį į nevisiškai tikslius jos komentarus.

Vetuodama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, prezidentė aiškino, jog jis prieštarauja lygiateisiškumo principui, pažeidžia mamų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius. Seimo nustatytas laikotarpis iki įstatymo taikymo yra per trumpas ir nesudaro sąlygų pašalpas gaunantiems asmenims prisitaikyti prie pakitusios padėties.

Motinystės pašalpų klausimas yra labai opus. Nėra optimalaus visiems priimtino sprendimo. Būtų galima argumentuoti, kad jaunų motinų palaikymas ir gyventojų prieaugio stiprinimas yra strateginis valstybės tikslas, kuris turi būti puoselėjamas net krizės atveju, kai lėšos visoms kitoms sritims apkarpomos.

D.Grybauskaitė pasirinko kitą kelią. Jos aiškinimas, jog pašalpų mažinimas prieštarauja lygiateisiškumo principui ir pažeidžia teisėtus lūkesčius, yra iš piršto laužtas. Lygiateisiškumą pažeidžia išimtis, ne norma. Šiuo metu atlyginimų ir paslaugų mažinimas yra visuotinis reiškinys. Esamo motinystės pašalpų dydžio išlaikymas, o ne jo mažinimas, būtų ta išimtis, kuri pažeidžia lygiateisiškumą. Tai nurodė Seimo teisininkai. Jie dar priminė, kad motinystės pašalpų dydį lemia darbo užmokestis, o jis šįmet smuko bent 10 procentų.

Prezidentė vetavo Statybų įstatymą, kuris esą nepakankamai aiškiai apriboja pareigūnų teisę laisvai spręsti, ar griauti savavališką statybą, ar ją įteisinti, tad sudaro sąlygas papildomai korupcijai. Suprantami D.Grybauskaitės nuogąstavimai. Neteisėtos statybos pakerta žmonių pasitikėjimą teisine valstybe, nes parodo, kad turtingiesiems ir įtakingiesiems galioja kiti teisės standartai negu paprastiems piliečiams. Savo veto ji davė suprasti, kad teisėsaugos ir kiti atitinkami valdžios organai turės rimtai kovoti su šia piktybe. Šiuo požiūriu veto yra itin sveikintinas.

D.Grybauskaitė pasididžiavo savo komandos „detektyviniais" sugebėjimais. Komandai esą pavyko atsekti, jog Seimo tinklalapyje yra visai kitas įstatymo variantas nei tas, kuris buvo jai siūlomas pasirašyti. Bet Seimo kanceliarija nurodė, kad parlamento tinklalapyje yra skelbiami visi konkretaus teisės akto projektų variantai, taigi ir tas, kuris buvo pateiktas Prezidentei pasirašyti, ir tie, kurie buvo atmesti. Regis, komanda tiesiog nesusigaudė ir negebėjo atskirti skirtingų įstatymo variantų.

Abu atvejai parodė prezidentūros trūkumus. Per rinkimų kampaniją D.Grybauskaitė nuvertino patarėjo ir komandos svarbą. Atseit komanda tik turi pristatyti medžiagą, o ji pati darys sprendimus. Bet surinkti, „suvirškinti" ir pristatyti medžiagą nėra paprasta užduotis. Be kompetencijos, žinių, patirties nepasiseks pateikti tinkamos medžiagos. Be to, Prezidentė turi tautai paaiškinti ir pateisinti savo sprendimą, ne tik jį priimti. Ji negali viena tai daryti. Patarėjai turi atkreipti dėmesį į svarbiausius klausimo aspektus, teisines subtilybes, galimas politines pasekmes ir į pačios Prezidentės supratimo trūkumus.

Nežinau, kokie argumentai nulėmė nutarimą vetuoti motinystės pašalpų mažinimą ir su kuo Prezidentė tarėsi šiuo klausimu. Bet jei lemiamą vaidmenį atliko įsitikinimas, kad įstatymas pažeidžia lygiateisiškumą, prezidentė arba buvo klaidingai informuojama, arba neįspėta, kad nutarimo pateisinimas yra neįtikimas. Vadinamasis detektyvas rodo, jog štabas dar neturi pakankamai patirties.

Kai kurie specialistai nepriėmė Prezidentės kvietimo tapti jos patarėjais ir komandos nariais, tik nežinau kodėl. Nenustebčiau, jei kai kuriuos atbaidė D.Grybauskaitės pastabos, kuriomis ji patarėjams priskyrė berno vaidmenį.

Užsienyje daugiausia dėmesio, be abejo, sulaukė Prezidentės abejonės dėl atominės elektrinės statybos. Pasak D.Grybauskaitės, dėl naujos jėgainės bus galima apsispręsti tik atlikus išsamius skaičiavimus, kurie nustatytų, ar investavimas į atominę energetiką apsimoka, ar ne. Reikia atsižvelgti į alternatyvius energijos šaltinius - vėją, geotermiką, biomasę - ir tai, jog gretimos šalys taip pat ketina statyti branduolines jėgaines. Tokių skaičiavimų esą dar nėra. Dėl jėgainės kalbėta su partneriais, kurie „taip pat neinvestuos į burbulinį virtualų projektą".

Pastabos sukėlė šurmulį. Premjeras Andrius Kubilius suskubo pranešti, kad pirminiai skaičiavimai dėl naujos atominės elektrinės statybos jau atlikti, o išsamius skaičiavimus ir vertinimą pateiks tarptautinė kompanija „N M Rothschild & Sons", neseniai laimėjusi konkursą.

D.Grybauskaitė teisingai atkreipė dėmesį į stulbinamą ir nepateisinamą savo pirmtako ir buvusių vyriausybių nekompetentingumą. Jau dešimt metų žinoma, kad Ignalinos atominę elektrinę reikės uždaryti, o išsamūs statybos skaičiavimai ir vertinimai užsakomi likus tik pusmečiui iki uždarymo. Nors partneriai, ypač Lenkija, apsunkino derybas savo gana ultimatyviais reikalavimais, jų jau ir taip menkas pasitikėjimas Lietuvos kompetencija bei ryžtu veikiausiai nukentėjo ir dėl prezidentės komentarų. Nemanau, kad itin daug „kalbėta" su partneriais šiuo klausimu, nes prezidentė tam dar neturėjo nei laiko, nei progos.

Keista ir D.Grybauskaitės užuomina apie būtinybę atsižvelgti į galimą jėgainių statybą Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Aleksandras Lukašenka galbūt norėtų statyti jėgainę, bet Baltarusija neturi lėšų, ir neįsivaizduoju, iš kur galėtų jų pasiskolinti. Rusija galėtų statyti jėgainę, bet ar atominė reikalinga Kaliningradui?

Jeigu Lietuvai nereikia atominės elektrinės arba jos statyba neapsimokės (Algirdas Brazauskas tokių abejonių pareiškė dar 2007 metais), reikėtų atsisakyti tuščių ambicijų būti branduolinės energetikos valstybe. Prezidentė turėtų viešai prabilti tik tada, kai turi konkrečių duomenų bei skaičiavimų ir gali rimčiau pagrįsti savo abejones. Spaudos konferencija - ne vieta pirmiesiems apmąstymams.