EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

Prezidentės interviu savaitraščio "Veidas" metiniam leidiniui "Prognozės. 2012": "Dalia Grybauskaitė: „Panašių į „Snorą“ bankų Lietuvoje nėra ir nebus“

Netoleruoti spekuliacijų bankų sektoriuje, korupcijos, svetimų žalingų mūsų valstybei įtakų, ypač žiniasklaidos ir energetikos srityje, - tokią užduotį politikams ir visuomenei 2012 m. kelia Lietuvos prezidentė.

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad šie metai bus sudėtingi, bet geresni nei 2009-ieji. Valstybės vadovės manymu, per daug nerimauti nevertėtų, bet būti atsakingiems privalu, ypač Seimo rinkimų metais: šalies ekonomika ir raida turi būti kiek įmanoma nepriklausoma nuo rinkimų ciklo. Tačiau rinkimų retorika lopant 2012 m. biudžetą jau buvo įsisiūbavusi. O visuomenė ir taip įaudrinta „Snoro" banko bankroto. Apie visa tai - pokalbis su prezidente D.Grybauskaite.

 

PROGNOZĖS: Ar esate tikra dėl kai kurių kitų panašių į „Snorą" bankų stabilumo ir skaidrumo?

 

D.G.: Panašių bankų Lietuvoje nėra ir nebus, nes tokių bankų neturėjo būti. Ankstesnė Lietuvos banko vadovybė ir jos kontrolė buvo nusikalstamai nepakankama, todėl leido susikurti labai įtartinai finansinei piramidei. Vertinu labai pozityviai, kad Vyriausybė ir nauja Lietuvos banko vadovybė sugebėjo laiku priimti sprendimus ir spręsti problemą. Tai rimtas signalas visiems bankams ir tarptautinėms rinkoms, kad Lietuva netoleruos nei korupcijos, nei spekuliacijų, nei manipuliacijų finansų sektoriuje.

 

PROGNOZĖS: Kiek valstybės skolą gali padidinti tai, kad valstybė skolina Indėlių draudimo fondui atsiskaityti su „Snoro" indėlininkais?

 

D.G.: Lietuva šiuo metu turi pakankamai resursų, kad galėtų paskolinti Indėlių draudimo fondui, kol bus išieškotas buvusių „Snoro" savininkų turtas. Po „Parex" banko žlugimo Latvijoje grynaisiais pinigus atsiėmė apie 40 proc. indėlininkų, prognozuojama, kad panašiai elgsis ir buvę „Snoro" indėlininkai. Nemanau, kad skolinimas Indėlių draudimo fondui padidintų Lietuvos skolinimosi poreikius.

 

PROGNOZĖS: „Snoras" per antrinę įmonę valdė „Lietuvos ryto" grupę. Kaip vertinate, kad vis daugiau žiniasklaidos valdo su finansinėmis institucijomis, su Rusija susijęs verslas?

 

D.G.: Vertinu labai blogai. Ypač finansų sektoriaus susiliejimą su žiniasklaida, nes šis sektorius labai jautrus, ir bet kokios manipuliacijos žiniasklaidos priemonėse gali sukelti labai skaudžių ekonominių padarinių bet kuriai valstybei. Tikrai palaikysiu visas iniciatyvas ir, jei reikės, pati inicijuosiu, kad net antrinės finansinės institucijos negalėtų įsigyti žiniasklaidos priemonių. Dėl rusiško aspekto, žinoma, negalima drausti, jei tai daroma pagal įstatymus, nes esame demokratinė valstybė. Tačiau šalies, neturinčios transatlantinių kriterijų, domina vimo įtaka žiniasklaidai, energetikai veda prie to, kad ir mūsų politinei sistemai daroma įtaka, o tai kelia grėsmę ir mūsų nacionaliniam saugumui.

 

PROGNOZĖS: Tačiau ar Lietuvai per artimiausius ketverius metus, kaip planuota, pavyks išsiveržti iš dabartinės ES energetinės salos būklės?

 

D.G.: Tai realu, nes turėsime jungtį su Švedija, o estai antrą jungtį su Suomija, tad „NordPool" bus baigtas. Planuojame maždaug tuo laiku turėti ir suskystintų dujų terminalą. Dėl Latvijos pozicijos neva blokuoti terminalo Lietuvoje statybą - palikime tai spekuliacijoms: kalbėjausi su Latvijos prezidentu, tai mūsų regiono partnerė, mūsų sesė. Pastangų mus skaldyti buvo ir bus, mes tai matome, latviai - taip pat. Bandymai sutrukdyti mūsų energetinei nepriklausomybei tęsiasi 21 metus, bet susitvarkysime. Italijoje dujų terminalai - kas pusšimtį kilometrų. Gali būti jų ir Latvijoje, Estijoje. Bet jūra neužšąla tik Lietuvoje, tad tik čia terminalas gali veikti ištisus metus. Tad 2015 m. turėsime ir elektros, ir dujų tiekimo alternatyvas. Energetinių salų panaikinimas iki 2015 m. yra ir ES prioritetas. Apie 2020 m. turėtų būti ir nauja atominė elektrinė, nors, žinoma, ir čia yra bei bus politinių trukdžių, bandymų daryti įtaką iš trečiųjų šalių.

 

PROGNOZĖS: Kaip vertinate, kad iš atominės elektrinės projekto pasitraukė Lenkija?

 

D.G.: Nauja atominė - komercinis projektas, dėl jo derasi energetikos įmonės, o ne vyriausybės. 1300 megavatų turbina nedidukė, trims Baltijos šalims ir Japonijai tai ne perdaug, be to, juo daugiau dalininkų, tuo sunkiau objektą valdyti. Ankstesnis Lenkijos prezidentas šiuose projektuose įžvelgė geopolitinę reikšmę, dabar vyriausybė mato tik pragmatišką.

 

PROGNOZĖS: Ar nauja AE - finansiškai Lietuvai pakeliamas projektas, kai ir be jo kitąmet teks skolintis beveik 10 mlrd. Lt?

 

D.G.: Tai komercinis projektas, valstybės biudžete nebus numatoma grynųjų pinigų, maksimaliai, ką valstybė galės daryti, tai suteikti garantijas.

 

PROGNOZĖS: Vis dėlto ar Jums atrodo realu kitąmet neviršyti 3 proc. BVP biudžeto deficito, ypač tokiomis priemonėmis, kurių imtasi koreguojant biudžeto projektą?

 

D.G.: 3 proc . BVP biudžeto deficito turi laikytis visos valstybės, ir ne todėl, kad tai dogma: skolos gula didele našta ant mokesčių mokėtojų pečių, o rinkos nebenori toleruoti tokios neatsakingos politinės elgsenos. Ypač mažoms, neturinčios daug eksportuojamos produkcijos valstybėms, kokia yra ir Lietuva, rinkos kelia ypač griežtus reikalavimus. Nuo to, ar neviršysime šios ribos, priklausys ir skolinimosi galimybės, ir investuotojų atėjimas, ir pasitikėjimas Lietuva. Sprendimų paieškos turi būti labai rimtos. Deja, diskusijose dėl biudžeto jau vyravo priešrinkiminė dvasia: nebuvo kokių fundamentalių siūlymų, o tik demonstruojami politiniai raumenys. Šalies ekonominė ir vystymosi ateitis turi būti kiek įmanoma nepriklausoma nuo rinkimų ciklo. Kaip tik į tai, kad būtų išvengta politinio populizmo, bus orientuoti visi ES pasiūlymai dėl fiskalinės drausmės griežtinimo ir naujos ES sutarties.

 

PROGNOZĖS: Tai kokių priemonių biudžetui subalansuoti tikėjotės iš valdančiųjų, kai sumažintos ūkio augimo prognozės atvėrė beveik milijardo litų skylę viešuosiuose finansuose?

 

D.G.: Išlaidų mažinimas toks skausmingas todėl, kad ši Vyriausybė nepadarė rimtų valdymo sektoriaus, socialinio draudimo reformų, nepriėmė sprendimų dėl valstybės įmonių valdymo efektyvinimo. Užuot gavę pajamų iš valstybės valdymo efektyvinimo, vėl nurėžinėjame nuo žmonių atlyginimų, jų neatkurdami, ir taip neskatiname vidaus vartojimo. Kitose šalyse, kad ir Estijoje, taupymo našta tarp įvairių socialinių sluoksnių buvo paskirstyta daugmaž vienodai. Deja, Lietuvoje du trečdaliai priemonių buvo nukreiptos vartojimui mažinti. Dabar vėl desperatiškai ieškoma, ką apmokestinti. Nekilnojamojo turto mokesčiai turėjo atsirasti anksčiau: turint blogos patirties dėl nekilnojamojo turto burbulo, spekuliacijų šioje rinkoje, tokios priemonės preventyvios. Brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimą palaikau kaip pirmą žingsnį, kuris turėtų apsaugoti nuo ateities burbulų susidarymo ir spekuliantų, bet tai labiau prevencinė, o ne biudžeto sureguliavimo priemonė.

 

PROGNOZĖS: Bet ar tai nėra populizmas, kai Jūs pati sakote, kad neleisite skriausti dabarties ir ateities pensininkų?

 

D.G.: Turime ieškoti aukso vidurio tarp vidaus vartojimo skatinimo ir tarp taupymo, todėl pensijų atkūrimas yra tai, kas galėtų skatinti vidaus vartojimą. O taupyti reikėtų neefektyviai naudojamas lėšas. Pavyzdžiui, 660 tūkst. Lt skirta administracinių gebėjimų ugdymo programai: valdininkai važinėja po kurortus ir penkių žvaigždučių viešbučiuose savaitėmis klausosi seminarų, kurie daugiausiai naudos duoda jų organizatoriams, o ne valdininkams. Tai finansuojama daugiausia iš ES fondų, bet juk galima prašyti perskirstyti šias lėšas kitiems projektams. Reikia peržiūrėti įvairius projektus, vykdyti struktūrines reformas, bet, deja, Vyriausybė bandė eiti lengviausiu keliu - padidinti PVM. Karštakošiškas mėginimas taip užlopyti biudžeto skyles nesolidus, bet svarbiausia - struktūriškai ir vidutinės trukmės perspektyvoje tai nėra sisteminiai pokyčiai. O tiek esamų, tiek būsimų pensininkų situacija yra nevienadienis sprendimas. Tarp Baltijos šalių pagal pensijas per šiuos dvejus metus Lietuva atsidūrė dugne - vidutinė pensija net šimtu litų mažesnė už latvių, nors jie patyrė dar didesnę krizę. Tai rodo, kad mūsų sprendimai pernelyg padidino atotrūkį. Jį mažinti - neturi nieko bendra su populizmu. Deja, Vyriausybė lopo biudžetą lengviausiu aritmetiniu keliu, didindama socialinę atskirtį. Politinio jautrumo neturėjimas - didžiulė politinė bėda.

 

PROGNOZĖS: Bet Jūs palaikėte PVM kėlimą dviem procentais, kas reiškia visų pirma bausti ir verslą, generuojantį lėšas į biudžetą?

 

D.G.: Nepalaikiau. Pritariau susitarimui dėl priemonių komplekto iš PVM, pensijų atkūrimo nedidelio vėlinimo ir valdymo išlaidų mažinimo. Bet išėję iš susitikimo koalicijos partneriai, deja, nutarė pradėti politinį spektaklį ir viską sugadino, nueita iki kraštutinumo, žmonės vėl gąsdinti.

 

PROGNOZĖS: Tai ar šios Vyriausybės nariai ir jos premjeras Andrius Kubilius, kurie nesugebėjo atlikti esminių reformų ir yra politiškai nejautrūs, vis dar turi Jūsų pasitikėjimą?

 

D.G.: Jei už mano durų būtų didelis pasirinkimas, kogero, rinkčiausi. Bet pasirinkimas yra toks, koks yra - turiu dirbti su tokia politine jėga, kuri dar sugeba susitarti Seime. Tai yra politinė realija, patinka man ar ne.

 

PROGNOZĖS: Ar ši valdančioji koalicija išliks iki Seimo rinkimų?

 

D.G.:Kitos išeities nėra - ar ji bus pilna, ar aptrupės iki rinkimų, beprasmiška keisti Vyriausybę. Turėdama omeny krizinius reiškinius, nemanau, kad dar reikėtų komplikuoti ir politinę padėtį. Mano funkcija - ją stabilizuoti.

 

PROGNOZĖS: Bet ar Jūsų netrikdo, kad ši Vyriausybė taip ilgai neigė artėjant naują krizės bangą?

 

D.G.:Netrikdo. Ankstesnė Vyriausybė ne tik neigė artėjančią krizę, bet dar ir išlaidavo bei melavo. O ši skaičiavo ir sąžiningai lapkritį pasakė, kad augimas bus gerokai mažesnis, juolab globali ekonomika kito labai greitai.

 

PROGNOZĖS: Ar reali ir iki 2,5 proc. BVP sumažinta augimo prognozė? Kokie, Jūsų prognozėmis, Lietuvos ekonomikai bus 2012-ieji?

 

D.G.: Optimizmas dėl ekonomikos augimo šiek tiek sumažėjęs, ir tokios tendencijos globalios. Po pirmos krizės duobės 2009 m. ne visos tuo metu atsiradusios globalios ekonomikos problemos buvo išspręstos, todėl krizinė situacija mėgina kartotis. Rinkos kelia vyriausybėms griežtesnius skolinimosi reikalavimus, o tai turės įtakos ir ekonomikos vystymosi galimybėms, ir skolinimosi kainai. Lietuvos ekonomika labai maža ir atvira, mes priklausomi nuo Europos ekonomikos tendencijų, todėl Vyriausybė lapkričio mėnesį sumažino augimo prognozes beveik perpus, bet vis tiek tikimės, kad išlaikysime vieną didžiausių augimo tempų ES. 2-3 proc. BVP augimas nėra daug po kelerių metų bado dietos, bet kitų šalių kontekste tai pakankamai gera žinia. Nenoriu būti nei didelė optimistė, nei didelė pesimistė. Manau, metai bus sudėtingi, bet geresni nei 2009-ieji. Labai nerimauti nereikia, tačiau atsakingai elgtis su valstybės pinigais, visų mūsų žmonių turtu pri- valoma. Ir rinkimų laikotarpiu tuščių pažadų dalyti negalima, o jei bus dalijama, jais negalima tikėti. Galimybės bus ribotos, skolos didėjimo tendencijos turi būti radikaliai stabdomos.

 

PROGNOZĖS: Visuomenės apklausų duomenys rodo, kad per Seimo rinkimus į valdžią tikriausiai grįš kairiosios jėgos, kurios jau dabar žada aiškiai daugiau, nei valstybės biudžetas išgalės tesėti. Kokius reikalavimus kelsite būsimam ministrui pirmininkui?

 

D.G.: Nenoriu kištis į politines dėliones. Tai turės spręsti rinkėjai, ir ką jie išsirinks, su tais dirbsiu. Bandysiu laikytis labai neutraliai, kad nedaryčiau įtakos žmonių apsisprendimui. Bet objektyvios sąlygos, kurios lems ir naujos Vyriausybės darbą, bus tos pačios: neturėsime daug galimybių skolintis, daug žadėti, švaistytis pinigais, nes artimiausius dvejus trejus metus ekonominė padėtis smarkiai nepagerės, vadinasi, atsakinga, taupi ekonominė politika turės išlikti, ir tokia bus mano sąlyga bet kuriai Vyriausybei.

PROGNOZĖS: Tai ar Lietuva tebeturi ambicijų 2014 m. prisijungti prie euro zonos?

 

D.G.: 2014 m. nerealu. Tam tikra prasme ir šiandien turime eurą, nes litas su juo susietas. Bet svarbiausia, kad visos šalys, ir Lietuva taip pat, elgtųsi atsakingai. Pastarojoje ES Vadovų taryboje priėmėme politinius sprendimus, kad reikės griežtinti fiskalinę politiką, keisti europinius susitarimus. Džiaugiuosi, jog Europos šalys pagaliau suprato, kad turint bendrą valiutą reikia turėti ir labiau koordinuotą ekonominę fiskalinę politiką, atsakingas nacionalines ekonomikas. Sunkumai, kuriuos dabar patiria Europa, sukaupti per dešimtmetį, ir reikės dvejų trejų metų, kol viskas grįš į vietas. Ar išliks euras? Nenoriu spekuliuoti šiuo klausimu, juo labiau svarbiausia - atsakinga fiskalinė drausmė visose šalyse, o ne kaip vadinsis viena ar kita valiuta, ar bus jų krepšelis.

 

PROGNOZĖS: Korupciją pabrėžiate kaip vieną esminių valstybės problemų ir keliate sau prioritetą su ja kovoti. Ar tenkina tos kovos konkretūs rezultatai?

 

D.G.: Pradėjome daryti tai, ką reikėjo padaryti prieš dvidešimt ar bent dešimt metų. Džiaugiuosi, kad senaties terminai pailginti, ir išsisukinėti, tempti laiką taip, kaip Darbo partijos ir kai kuriose kitose bylose, nebegalima. Gerai, kad nusikalstamai įgytas turtas gali būti konfiskuotas, ir pirmieji to rezultatai jau matyti: per pusmetį su trupučiu nuo naujo įstatymo atsiradimo pradėti 53 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, ko anksčiau nėra buvę, į teismą perduotos keturios bylos. Ryškiausi atvejai - Viliaus Karaliaus didelio masto kontrabandos byla, kurioje apribota teisė naudotis 15 mln. Lt turtu, Gariūnų byla, kurioje apribota teisė naudotis 6 mln. Lt turtu, kitoje neseniai baigtoje kontrabandos byloje apribojamo turto vertė siekia apie 10 mln. Lt. Žinoma, dar turi įvykti teisminis nagrinėjimas, bet signalas nusikalstamam pasauliui duotas. Penkiskart padidintos baudos už korupcinius nusikaltimus. Pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, sugriežtinta vidaus sandoriais ir neskelbtinų derybų būdu vykdomų pirkimų tvarka. Nuo Naujųjų uždrausta partijas finansuoti juridiniams asmenims. Partijos buvo įpratusios būti maitinamos verslo ir dirbti verslui, nors to nėra nė vienoje aplinkinėje ES šalyje.

 

PROGNOZĖS: Jūsų kadencija tuoj pasieks pusiaukelę. Kurie Jūsų pačios sau išsikelti veiklos tikslai pasiekė pusės nuveiktų darbų stadiją, kurie ne?

 

D.G.: Tikslai buvo gana nuosaikūs: per rinkimus mažai žadėjau, konkrečių pažadų kaip kiti politikai - kad alga bus 6 tūkst. Lt, nedalijau, nes nenoriu apgaudinėti žmonių. Savo atėjimą motyvavau mėginimu pasidalyti patirtimi, kaip suvaldyti finansinę ir ekonominę situaciją, bandyti ką įmanoma padaryti kovojant su korupcija, didinti socialinį teisingumą, skaidrinti politinę sistemą, pertvarkyti energetikos sistemą. Finansinę situaciją suvaldyti mums pavyko, nors Vyriausybė ir nesugebėjo padaryti struktūrinių reformų. Teisingumo srityje pradėjau griežčiau vertinti teisėjų atranką ir etiką: per dvejus metus už teisėjo vardo pažeminimą atleisti dešimt teisėjų, nors tokiu pagrindu per 20 metų - gal šeši septyni. Kovos su korupcija srityje pateikiau visą paketą įstatymų, ir jie pradeda veikti. Dar vienas mano prioritetų - energetikos sektorius, kuriame pamažu artėjame prie to, kad būtų užtikrintas nepriklau- somumas nuo vienintelio tiekėjo. Darbai juda, nors daug kur ne tokiu tempu, kaip norėčiau. O ko nesitikėjau atrasti, tai tokių korupcijos mastų visoje valstybės valdymo hierarchijoje nuo viršaus iki savivaldybių. Nustebino ne tik jie, bet ir tai, kad teisėsaugos institucijos, kurios gerai kovoja su gatvės lygio nusikaltėliais, nedrįsta kovoti su didelio masto politine korupcija. Jei gebėtume ją apmažinti, būtų daugiau pajamų valstybės biudžetui, mažesnė socialinė atskirtis, valstybė būtų saugesnė ir labiau nepriklausoma nuo svetimų, ypač nedraugiškų mums įtakų.

 

PROGNOZĖS: Tam vienos kadencijos neužteks?

 

D.G.: Neužteks vieno žmogaus. To siekti turi visi.

 

Prezidentės spaudos tarnyba

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 67122652

Šiandien apsilankė: 10288

Dabar naršo: 1021

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.