Interviu

Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Ukmergės rajono laikraščiui „Gimtoji žemė“

Rytoj (t.y.) birželio 23 d. lankysitės Aukštaitijoje, trumpam užsukdama į

Ukmergės rajoną . Koks jūsų apsilankymo tikslas?

Vizitus į šalies regionus skiriu vienai konkrečiai problemai aptarti ir būtiniausių sprendimų paieškai. Kaune aptarėme savivaldos ir regioninės žiniasklaidos problemas, Visagine - Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojų problemas, Alytuje - nedarbo mažinimo ir naujų darbo vietų kūrimo galimybes, vizitas į Suvalkiją buvo skirtas vietos bendruomenėms stiprinti, atliekų tvarkymo problemas aptarėme Kazokiškėse.

Vizito į Aukštaitiją metu nagrinėsime, kaip turizmo plėtrai pritaikyti istorinį ir tautinį paveldą. Ukmergės rajone aplankysiu apleistą A. Smetonos dvarą. Noriu iš pirmų lūpų išgirsti, su kokiomis problemomis susiduriama norint istorinį paveldą prikelti antram gyvenimui ir pritaikyti jį turizmui.

Lietuva neišnaudoja paveldo objektų teikiamų galimybių pritraukti turistus, nes valstybė neturi nei reikšmingiausių paveldo objektų sąrašo, nei aiškių turizmo kelių, bendros strategijos, kaip juos tvarkyti ir sukurti turizmui reikiamą infrastruktūrą. O juk unikaliu tautiniu, istoriniu ir kultūros paveldu ir kraštovaizdžiu turtingoje Lietuvoje kultūrinis turizmas gali tapti šalies prekės ženklu. Išradingai pristatomas unikalus kultūros paveldas gali ne tik garsinti Lietuvą, bet ir sukurti naujų darbo vietų bei duoti ekonominę naudą. Dvarai ir pilys - vienos gražiausių mūsų kultūrinio paveldo dalių. Prikelti naujam gyvenimui jie vėl gali tapti kultūros židiniais, turizmo traukos centrais, padėti išradingiems ir veikliems krašto žmonėms plėtoti turizmo ir laisvalaikio pramogų verslą.

Vėliau Biržų pilyje diskusijoje su kultūros paveldo, vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų, už turizmo plėtrą atsakingų ministerijų atstovais aptarsime kultūrinio turizmo plėtrą ir įtaką regionų vystymuisi bei paveldo pritaikymo turizmui galimybes.

Vakare dalyvausiu senąsias lietuvių tradicijas ir apeigas puoselėjančioje Joninių šventėje Panevėžio rajone Rekstino miške, iki kurio vyksiu siauruoju Aukštaitijos geležinkeliu šventiniu Jonų traukiniu. Siaurasis geležinkelis - unikalus Lietuvos kultūros paveldo muziejus po atviru dangumi, kuris ypač gali pasitarnauti kultūrinei turizmo plėtrai Aukštaitijoje.

2008 metais Ukmergės rajono savivaldybė pateikė Ūkio ministerijai projektą „Užugirio (A. Smetonos) dvaro pritaikymas turizmo reikmėms", kurio vertė - 23 milijonai litų. Projektui buvo pritarta, jis buvo įtrauktas į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuotinų projektų sąrašą. 2009 metais projekto vykdymui nutarta skirti 6 milijonus litų. Tačiau šįmet VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra informavo, kad paraiška yra atmetama. Pagrindinė priežastis - šis objektas nėra svarbus valstybės atžvilgiu, nes dvaras „tiek kultūrine, tiek turistine prasme yra vietinės svarbos turistinis objektas". Kaip manote, ar reikėtų skirti lėšų pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos dvarui rekonstruoti ir pritaikyti turizmo reikmėms?

Projektus vertina ekspertai, ne Prezidentė, todėl negaliu pasakyti, ar jis buvo parengtas tinkamai ir kodėl buvo atmestas. Stebina viena, kad pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvaras pripažįstamas vietinės reikšmės objektu. Vieta, susijusi su istorine Lietuvos asmenybe, svarbi kiekvienam lietuviui. Nepateisinama ir gėda, kad ši ir daugelis kitų kultūros ir istorinio paveldo objektų pasmerkti sunykti. Valstybiškas požiūris ir sisteminis, o ne proginis dėmesys būtinas ir į vertingiausius paveldo objektus, ir į istorines Lietuvos vietas. Prikelti naujam gyvenimui jie galėtų būti sujungti į savotišką „Valstybingumo kelią" ir tapti viena įdomiausių kultūrinio turizmo ir edukacinio švietimo programų Lietuvoje.

Labai daug priklauso nuo vietos bendruomenės ir vietos valdžios požiūrio ir pastangų. Jeigu paveldo išsaugojimas - svarbus vietos žmonėms, valstybė turi palaikyti bendruomenių pastangas ir suteikti įrankius bei užtikrinti reikiamą paramą paveldui sutvarkyti, naudoti ir veiklai jame vystyti. Nors valstybės ištekliai riboti, paveldui sutvarkyti ir pritaikyti turizmo tikslams reikia efektyviai panaudoti ES fondų bei Norvegijos finansinio mechanizmo paramą, pritraukti privačių lėšų. Būtina siekti, kad naujoje ES finansinėje perspektyvoje paveldui atgaivinti, kūrybinėms industrijoms ir kultūriniam turizmui būtų skirtas ypatingas dėmesys.

Kaip vertinate šalies ekonominę būklę ir kokias matote krizės įveikimo perspektyvas?

Finansinės griūties išvengėme, ekonominė situacija stabilizavosi ir jau galime kalbėti apie pirmuosius atsigavimo ženklus, tačiau padėtis šalyje vis dar labai sudėtinga , todėl ir toliau privalome gyventi pagal išgales, taupiai ir vykdydami atsakingą fiskalinę politiką. Reikia dar daug pastangų, kad ekonomikos atsigavimą pajustų kiekvienas žmogus.

Kokių veiksmų reikia imtis 2010 metais, kad šalies ūkis pradėtų atsigauti, o šalies gyventojams būtų užtikrintas normalus pragyvenimo lygis, metų pradžioje aptariau su visu ministrų kabinetu. Įvardijau 8 prioritetines sritis, kuriose šiemet būtinos radikalios permainos. Naujų darbo vietų kūrimas, mažesnės kainos ir nepakantumas korupcijai - kertiniai įpareigojimai Vyriausybei.

Sunkmetis turi būti ne tik taupymo, bet ir struktūrinių pertvarkų laikotarpis. Taupymas turi sietis su realiomis permainomis, o ne vien su trumpalaikiu skolų padengimu. 2010 metais reikia pradėti būtiniausias, 20 metų vilkintas struktūrines reformos energetikos, sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinėje srityse. Šalies gerovė priklausys nuo to, kaip sparčiai ir ryžtingai šias reformas vykdysime.

Dabar būtina visas jėgas ir pastangas sutelkti nedarbui šalyje įveikti. Šiandien nėra nieko svarbesnio, kaip užtikrinti šalies gyventojams galimybę dirbti ir užsidirbti. Jeigu žmonės turės darbo, ims mažėti ir kitų problemų. Būtina palaikyti kiekvieną iniciatyvą, kuri padeda sukurti naujų ir išlaikyti jau turimas darbo vietas. Nuo nedarbo gali išgelbėti tik naujos idėjos ir verslumas.

Vyriausybė įpareigota parengti aiškią darbo vietų kūrimo strategiją, remti iniciatyvius šalies žmones, norinčius imtis smulkiojo verslo, sudaryti galimybes jiems gauti pigesnius kreditus ir pasinaudoti ES parama, kuri šiemet sieks beveik 8 milijardus litų, mažinti biurokratinius suvaržymus verslui ir pasirūpinti eksporto galimybėmis. Visose ūkio šakose Vyriausybė įpareigota užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir kontroliuoti monopolines kainas, ypatingą dėmesį skirti viešųjų pirkimų skaidrumui, korupcijos prevencijai sveikatos apsaugos ir statybų srityje. Kova su šešėline ekonomika, mokesčių vengimu ir kitais finansiniais nusikaltimais taip pat turės didelės įtakos ekonominei situacijai šalyje.

Jei Vyriausybė vykdys šiuos įpareigojimus ir bus palanki ekonominė aplinka pagrindinėse eksporto rinkose, antrojoje šių metų pusėje galime tikėtis ūkio augimo. Tačiau šalies gyventojai ūkio augimo pirmuosius vaisius pajus tik kitąmet.
Šiemet galima tikėtis 1-2 proc. metinio BVP augimo. Tam pagrindo suteikia atsigaunantis šalies eksportas, kurio metinis augimas siekia 22,5 proc., o lietuviškų prekių eksporto metinis augimas sudarė 15,8 procento. Eksporto atsigavimas jau juntamas mašinų ir įrangos remonto, metalo, popieriaus, baldų, chemikalų gamybos bei drabužių siuvimo srityse. Atsigauna ir turizmo verslas. Verslas šiuo metu prisitaiko prie naujų veiklos sąlygų, optimizuoja veiklą, persiorientuoja į naujas rinkas, stengiasi išnaudoti esamus pajėgumus. Labai daug priklauso nuo vietos valdžios, verslininkų ir pačių žmonių sugebėjimo prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų.

Šiuo metu pastebima didelė jaunimo emigracija į užsienio šalis. Kas galėtų paskatinti jaunus žmones likti Lietuvoje?

Emigracijos priežastys, aišku, slypi šalies viduje. Tai reakcija į ekonominę ir politinę kultūrą, biurokratinius suvaržymus, korupciją, išsilavinimo kokybę, galimybes užsidirbti - visa tai turi įtakos žmonių apsisprendimui likti ar išvažiuoti, ir tai yra atsakymas į klausimą, kas turi būti padaryta, kad žmonės liktų Lietuvoje. Mano ir kiekvieno šalies piliečio pareiga - gyventi ir dirbti savo šalyje taip, kad Lietuva taptų patrauklia šalimi, iš kurios niekur važiuoti nereikėtų ir nesinorėtų.

Pagrindinė problema šalyje yra nedarbas. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu nedarbas siekia 18,1 procento. Jeigu žmonės turės darbo, jiems nereikės važiuoti iš Lietuvos. Nebent pasimokyti.

Jaunimo įdarbinimui turi būti skirtas ypatingas dėmesys. Pirmieji žingsniai jau žengti - pirmąkart įsidarbinantiems jauniems žmonėms bus taikomos mokestinės lengvatos. Labai svarbu, kad verslūs, iniciatyvūs ir moderniai mąstantys jauni žmonės sulauktų visos reikiamos pagalbos verslo pradžiai.

Iš šalies jau emigravo labai daug žmonių, todėl turime galvoti ne tik kaip sulaikyti, bet ir kaip susigrąžinti savo piliečius. Lietuvos emigrantai, kaip rodo sociologiniai tyrimai, yra vieni jauniausių ES. Turi būti sukurta paramos sistema po studijų ar po trumpo uždarbiavimo užsienyje grįžtančiam jaunimui.

Labai sudėtingu laikmečiu pareigas pradėjo eiti naujas šalies generalinis prokuroras. Ar tikitės, kad jam pavyks išspręsti esančias problemas, ar reikėtų įstatymais tobulinti teisinę sistemą?

Naujasis generalinis prokuroras iš tiesų atėjo sunkiausiu ir kritiškiausiu per dvidešimt metų laikotarpiu. Visuomenė yra sunerimusi, nebepasitiki teisėsauga ir pačia Generaline prokuratūra. Todėl jo laukia didžiulis iššūkis ir atsakomybė. Nuo generalinio prokuroro veiksmų priklausys, ar žmonės vėl ims pasitikėti ne tik pačia Prokuratūra, bet ir visa teisėsaugos sistema. Tikiu, kad jam užteks ryžto ir stiprybės pradėti būtiniausias permainas ir nepasiduoti jokiems spaudimams. Tačiau tam, kad būtų atkurtas žmonių pasitikėjimas teisingumu, būtinos radikalios permainos ne tik organizuojant Prokuratūros darbą, bet ir tobulinant teisinę bazę. Metų metus buvo kalbama apie prastą ikiteisminių tyrimų kokybę, kontrolės stoką, bylų vilkinimą, biurokratizmą, korupciją ir menką pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, tačiau nieko nebuvo daroma. Seimui seniai pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma tobulinti ikiteisminių tyrimų tvarką ir kontrolę. Tikiuosi, kad tam nepritruks politinės valios. Teisėsaugos institucijų veiklos kokybė - ne vien Prokuratūros, bet ir valdžios institucijų atsakomybė.

Viena Jūsų veiklos krypčių - siekti, kad būtų mažinama korupcija. Tačiau Seimas nepritarė Jums, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus nebūtų taikomas senaties terminas. Koks Jūsų požiūris į tokį sprendimą? Kaip manote, kokiomis priemonėmis būtų galima pažaboti kyšininkavimą?

Pirmiausia kiekvienas iš savęs turime pareikalauti sąžinės, padorumo ir atsakomybės. Mano iniciatyva 2010-ieji paskelbti nepakantumo korupcijai metais. Labai svarbu, kad, matydami netinkamus, nepagrįstus valdžios sprendimus ar įtartinus sandorius, patys žmonės neliktų tam abejingi. Nuo kiekvieno iš mūsų pilietiško požiūrio priklauso, koks bus mūsų kiemas, miestas, kokia bus Lietuva. Kol kiekvienas iš mūsų nesupras, kad duodamas kyšį, nors ir nedidelį, daro nusikaltimą, korupcijos nepažabosime. Tik asmeninis kiekvieno nepakantumas korupcijai gali ją išguiti iš mūsų gyvenimo. Taip pat ypač svarbu, kokiais prioritetais vadovausis STT.

Kad kova su korupcija taptų reali, o ne deklaratyvi, siūlau padidinti baudas už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus. Jos turi būti atgrasančios. Turtas, įsigytas už neteisėtai gautas pajamas, turi būti konfiskuojamas, o korumpuoti valstybės tarnautojai netekti tarnybos. Kad šių bausmių nebūtų išvengta, siūliau korupcinėms veikoms, kaip ir labai sunkiems nusikaltimams, panaikinti senaties terminus. Seimui korupciniai nusikaltimai pasirodė ne tokie pavojingi, todėl nuspręsta ne panaikinti, o pusantro karto pailginti senaties terminus visiems sunkiems nusikaltimams, tarp jų ir korupciniams. Taigi ir už vieną sunkiausių korupcinių veikų - kyšininkavimą - jie pailgės. Tai jau žingsnis į priekį.

Tačiau senaties terminų ilginimas - tik vienas, nors ir svarbus, kovos su korupcija būdas. Politinės valios Seime dar reikia kovai su korupcija svarbiems Lobistinės veiklos ir poveikio teisės aktų leidybai bei Valstybės tarnautojo elgesio kodekso patvirtinimo įstatymams.

Tenka išgirsti įvairių svarstymų dėl Jūsų vykdomos užsienio politikos krypčių. Kokiais prioritetais vadovaujatės priimdama vienokius ar kitokius sprendimus?

Ir vidaus, ir užsienio politikoje vadovaujuosi vieninteliu principu - šalies gyventojų interesais. Užsienio politika labai svarbi Lietuvos žmonių gerovei ir saugumui užtikrinti. Neabejoju, kad šalies gyventojams svarbiau ne ką ir kaip darau užsienio politikos srityje, o koks tų veiksmų rezultatas. O rezultatų pasieksime per aktyvų dalyvavimą ES ir NATO veikloje bei rūpindamiesi gerais santykiais su kaimyninėmis valstybėmis. Taip pat ypatingą dėmesį skiriu Lietuvos santykių su Baltijos ir Šiaurės šalimis stiprinimui ir stiprios partnerystės su Lenkija išlaikymui. Stiprinant Lietuvos pozicijas per metus surengti 24 užsienio darbo vizitai. Mano kvietimu Lietuvą aplankė NATO generalinis sekretorius Andersas Rasmusenas, EP pirmininkas Ježy Buzekas, EK pirmininkas Žozė Manuelis Barosas, naujasis ES Vadovų Tarybos Prezidentas Hermanas van Rompuy. Pradėtas naujas, konstruktyviu dialogu grįstas dvišalių santykių etapas su kaimyninėmis šalimis Rusija ir Baltarusija.