Interviu

Savaitraštis "Dialogas": "Mokine išliksiu visą gyvenimą"

Prašome prisiminti kelis dalykus (jei tokių yra), už kuriuos savo mokyklai, mokytojams jaučiatės dėkinga, ir kelis - dėl kurių ne visada smagu mokyklą prisiminti.

Mokyklai ir mokytojams esu dėkinga ne tik už tai, kad išmokė skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ir už tai, kad parodė, kaip ir kur žinių ieškoti savarankiškai. Mokykloje išsiugdžiau principus niekada nevėluoti ir nemeluoti.

Kai išmokau skaityti, visas mano laisvalaikis buvo skirtas knygoms ir sportui. Skaičiau viską, kas tik pakliūdavo po ranka. Knyga yra didelė vertybė, suteikianti galimybę nuo pat vaikystės pažinti pasaulį ir žmones.

Ar Jums gyvenime nestigo Mokytojų?

Gyvenime turėjau daug puikių mokytojų. Mokausi ir iš kiekvieno sutikto žmogaus. Praturtina kelionės, knygos, muzika, gamta.

Kaip mokėtės (mokotės) užsienio kalbas?

Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje įgijau gerus anglų kalbos pagrindus. Vaikystėje bendraudama su kiemo draugais išmokau lenkiškai. Vėliau kalbų mokiausi savarankiškai. Esu labai dėkinga savo anglų kalbos mokytojai Stefanijai Kasiulaitienei už patarimus, kaip savarankiškai mokytis kalbos.

Dirbdama Briuselyje pramokau prancūzų. Mokantis kalbų svarbiausia - praktiniai įgūdžiai. Viešėdama svetur stengdavausi išmokti įvairių frazių tos šalies kalba.

Kai dėstytojavote, ar buvote „kirvis"?

Kiekvieną man patikėtą darbą stengiausi dirbti su meile ir atsakingai. Esu reikli, ir pirmiausia sau. Dėstytojaudama niekada pati pas studentus nėjau nepasiruošusi ir iš jų reikalavau to paties. Man atrodo, nebuvau „kirvis", bet griežta - taip. Kaip ir dirbdama kitus darbus esu lanksti, jeigu matau nuoširdžias pastangas, ir negailestinga, jeigu susiduriu su melu, išsisukinėjimu ir tinginyste. Labiausiai patiko dirbti su daug klausinėjančiais studentais. Esu įsitikinusi, kad tas, kuris nieko neklausia, nieko ir neišmoks.

Koks yra šiandien Lietuvos mokytojas, Jūsų akimis?

Žmonės, šiandien dirbantys mokytojo darbą, yra ne tik kantrybės, bet ir išradingumo įsikūnijimai. Mokytojui tenka būti labai kantriam ir kūrybingam, kad gebėtų dirbti nuolatinės kaitos sąlygomis ir žinotų daugiau nei šiuolaikinis jaunimas. Mokytojas turi blaiviai vertinti savo padėtį visuomenėje, nebijoti kartais pasimokyti ir iš savo mokinių.

Šiandien mokytojas susiduria su daugybe iššūkių. Jis turi suvokti, kad šiandieninis mokinys - ateities Lietuvos kūrėjas. Mokytojas turi nuolat mokytis pats, nebijoti keistis, būti kūrybiškas, kultūringas, atviras naujovėms, analizuoti kintantį pasaulį, siekti pažinti jaunąją kartą ir ją suprasti. Būtinas mokinių ir mokytojų abipusis bendradarbiavimas, tarpusavio pagarba. Svarbiausia - mylėti savo mokinius ir darbą.

Jeigu turėtumėte absoliučią galią, nevaržomą jokių finansinių apribojimų, kurią švietimo grandį (darželį, bendrojo lavinimo mokyklą, aukštąją) pirmiausia keistumėte? Kodėl ir kuria linkme?

Koks valstybėje švietimas, tokia bus ir jos ateitis. Šiuolaikinis pasaulis, ekonominė, socialinė situacija mokyklai ir mokytojui kelia naujus iššūkius. Šiandienos mokykloje svarbiausia ugdyti kūrybiškumą, skatinti inovatyvumą bei susitelkti prie išliekančių vertybių. Dabarties sąlygomis mokykla turi padėti kiekvienam jaunuoliui tapti aktyviam, kritiškam, gebančiam savarankiškai priimti sprendimus, nebijančiam daryti klaidų ir iš jų pasimokyti.

Kad ir kaip pertvarkysime švietimo sistemos infrastruktūrą, švietimo kokybė labiausiai priklausys nuo jame dirbančių žmonių profesionalumo ir vertybių. Man atrodo, priimtiniausias mokyklos modelis toks, kokio nori bendruomenė - pradinė mokykla turi būti kuo arčiau vaiko, o gimnazija prieinama visiems, moderni ir gerai įrengta. Ypač svarbu, kad mokykloje būtų teigiama emocinė aplinka, vyrautų bendradarbiavimo dvasia, būtų išgyvendinti smurtas ir patyčios. Reikia keisti ir švietimo priežiūros sistemą, kad mokykla, mokytojas ne bijotų inspektorių iš ministerijos, o galėtų iš jų gauti konsultacijų.

Kad ir ką mes čia viduje apie save galvotume - Lietuvos švietimo sistema veikia tikrai neblogai, tai rodo ir daugelis tarptautinių švietimo tyrimų. Šalyje beveik nėra neraštingų žmonių, daug aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių - tai labai svarbu šalies ateičiai. Esame gabi, darbšti ir kūrybinga tauta. Ir tai - didžia dalimi Lietuvos mokytojų nuopelnas.

Svarbiausia mokiniams išmokti mokytis, analizuoti informaciją ir ją pritaikyti praktiškai. Mažiau „kalimo", daugiau mokėjimo mąstyti - tokios reikia mokyklos ir aukštojo mokslo.

Kokio tipo žmonėms simpatizuojate?

Mane žavi įvairūs žmonės, bet labiausiai tie, kurie ne verkšlena, o ieško išeities, yra iniciatyvūs ir kūrybingi, taip pat tie, kurie nelaukdami paraginimo ir nesitikėdami jokio atlygio skuba į pagalbą kitiems. Sąžiningi, nesavanaudžiai, darbštūs, sakantys tiesą, nebijantys prisiimti atsakomybės ir nuolat tobulėjantys žmonės - valstybės stiprybė.

Ko dar gyvenime būtinai norėtumėte išmokti?

Pasaulis keičiasi tokiu beprotišku tempu, kad kasdien reikia mokytis ko nors naujo. Noras ir būtinybė pažinti ir perprasti, gebėti pritaikyti visa, kas nauja, lydi nuolat. Taigi, mokine išliksiu visą gyvenimą.

Rugsėjo 1-osios proga linkiu visiems patirti pažinimo džiaugsmą ir įgytas žinias panaudoti geriems darbams.

Dėkojame už pokalbį.

Prezidentės spaudos tarnyba