Malonė

Vadovaudamasi Konstitucijos 84 straipsniu Respublikos Prezidentė teikia nuteistiesiems malonę, kuri yra humaniškumu grindžiamas individualus, skirtas konkrečiam asmeniui, teisingumo aktas.

Į valstybės vadovę kreipiamasi kaip į paskutinę tiesos, humanizmo instituciją. Malonės aktu sušvelninama nuteistųjų dalia, suderinamos gailestingumo ir teisingumo nuostatos. Prezidentės malonė yra išimtinis valstybės aktas. Šalies vadovė dovanoja laisvę arba sutrumpina nelaisvės laiką, sumažina teismo skirtą bausmę. Malonė vienaip ar kitaip pasitarnauja teisingumui.

Malonės aktas nėra teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ginčijantis dokumentas, nėra juridinis aktas. Tai greičiau moralinis veiksmas, bandant įvertinti nuteistojo asmenybę. Malonės teikimu siekiama suderinti teisingumą su gailestingumu taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai, visuomenės ir trečiųjų asmenų, nukentėjusiųjų interesai.

Malonės prašymas gali būti svarstomas tik įsiteisėjus nuosprendžiui. Prieš priimdama sprendimą, šalies vadovė  tariasi su Malonės komisija. Komisijos nuomonė dėl malonės teikimo Prezidentės nesaisto.

Nors žmogžudžiai ir kiti smurtautojai vargu ar gali sulaukti malonės, įstatymai leidžia jos prašyti visiems nuteistiesiems. Malonės gali prašyti net nuteisti iki gyvos galvos. Šie nuteistieji pirmą kartą su malonės prašymu gali kreiptis į valstybės vadovę, tik prabėgus dvidešimčiai metų nuo bausmės pradžios.

Jokio pradinio malonės prašymų filtravimo nėra. Jei gautas prašymas, jis turi būti svarstomas. Nesvarstomi tik trečiųjų asmenų prašymai, nes nuteistasis į Prezidentę turi kreiptis asmeniškai, ir tie prašymai, kurie neatitinka keliamų juridinės dokumentacijos reikalavimų. Įkalintų asmenų prašymai siunčiami per įkalinimo įstaigos administraciją, kuri paprastai prideda visus reikalingus dokumentus - teismo nuosprendžius, nutartis, charakteristikas ir kt.

Prie malonės prašymų gali būti pridėta ir tarpininkaujančių asmenų raštai: tarpininkauti gali Seimo nariai, žymūs visuomenės atstovai, kartais kaimynai. Tarpininkavimas nėra lemiamas veiksnys sprendžiant, ar patenkinti prašymą, tačiau gali turėti įtakos sprendimui.

Malonės gali nesitikėti tie nuteistieji, kurie nepaklūsta įkalinimo įstaigos vidinei tvarkai. Iš įkalinimo įstaigos pateiktų dokumentų matyti, kiek nuobaudų ar paskatinimų yra gavęs nuteistasis, kaip jis charakterizuojamas.

Svarbi aplinkybė, kiek kartų anksčiau jau buvo teistas malonės prašytojas. Vienaip bus žiūrima į nuteistojo prašymą, kuris nusikalto pirmą kartą, kitaip į užkietėjusio recidyvisto.

Prezidentės dekrete parašytuose nuostatuose yra numatyta sąlyga: jeigu nesuteikiama malonė, antrą kartą jos prašyti galima ne anksčiau kaip po pusės metų.

Malonė suteikiama valstybės vadovės dekretu, kuris įsigalioja jį paskelbus „Valstybės žiniose".