Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti skirtame renginyje

Gerbiamieji renginio dalyviai,

sveikinu visus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga!

Tai diena, kai daugiau nei prieš šimtą metų buvo išlaisvintas keturis dešimtmečius draustas lietuviškas spausdintas žodis. Minėdami šį įvykį, prisimename visus, nepabūgusius caro žandarų persekiojimo, pasienio užkardų ir rizikavusius gyvybe, kad atgautų atimtą teisę rašyti ir skaityti lietuviškai.

Drąsiausi to meto mūsų žmonės - knygnešiai. Jie ne kardu, o spausdintu lietuvišku žodžiu stojo ginti tautos likimo. Be lietuviškų spaudinių nebūtume susitelkę saugoti kalbą, suvieniję tautos ir atkūrę valstybės.

Pasipriešinimas spaudos draudimui ir judėjimas už kalbos išsaugojimą yra unikalus pavyzdys pasaulyje. Prieš kelerius metus lietuviškos Spaudos draudimo panaikinimo šimtmetį minėjo visas pasaulis - ši data buvo įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą.

Nuo Mažvydo ir Donelaičio iki šių dienų lietuviška knyga nuėjo įstabų augimo ir formavimosi kelią, patyrė daug išbandymų. Tarp jų - ir dešimtmečiai, kuomet nedraudė rašto, bet draudė teisybę. Nedraudė lietuviškų knygų, bet cenzūravo ir šalino iš bibliotekų autorius, neatitinkančius režimo ideologijos.

Išbandymai nesugniuždė, o užgrūdino ir paskatino tautą giliau suvokti spausdinto žodžio reikšmę. Jie išmokė tausoti, puoselėti ir ginti žodį, išsaugant lietuvių kalbą nacionalinio identiteto šaltinį.

Unikalų spaudos draudimo laikų paminklą - kontrafakcinę maldaknygę - kaip lietuvių tautos vienybės ir stiprybės simbolį, pernai, lankydamasi Vatikane, padovanojau ir popiežiui Benediktui XVI.

Kad knyga mus pasiektų, triūsia ir šiuolaikiniai knygnešiai - žmonės, kurių dėka knyga įgavo naujų formų ir pavidalų, nuo Brailio rašto iki elektroninės knygos. Knyga tapo ne tik informacijos ir mokslo šaltiniu, bet ir meno vertybe. Knygnešiai - tai amžina profesija, kurios atstovai - rašytojai, leidėjai, spaustuvininkai, mokytojai, kalbininkai, mokslininkai, dailininkai, bibliotekininkai, kritikai ir žurnalistai. Visi, kurie prisideda, kad spausdintas žodis ir toliau išliktų tautos mintį, kūrybiškumą, laisvę puoselėjančia ir ugdančia vertybe.

Šiandien, kai didžiuojamės, kad esame tarp pirmaujančių šalių Europoje pagal spaudos laisvę, rimčiausias iššūkis - asmeninė atsakomybė už parašytą žodį, jo kokybė ir sklaida.

Siekime, kad spausdintas lietuviškas žodis neišnyktų pasaulinėje spausdinto žodžio begalybėje. Kad skaitytume geriausias pasaulinio lobyno knygas lietuviškai, o lietuvišką knygą vertintų pasaulis.

Šiandien minime ir Europos dieną. Globalėjančiame pasaulyje tautos identitetas ir gimtosios kalbos išsaugojimas yra ir iššūkis, ir galimybė. Išnaudokime Europos patirtį, kurkime europietišką Lietuvą, neprarasdami savitumo.

Linkiu visiems, puoselėjantiems rašytinį lietuvišką žodį, knygnešio istorinės stiprybės ir pasišventimo, ugdant pačias svarbiausias visuomenės vertybes - kalbą, laisvę ir demokratiją.

Ačiū!