Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba gėlių vainikų, padedamų ant 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonijoje

Gerbiamieji ceremonijos dalyviai, Nepriklausomybės akto signatarų artimieji, svečiai,

esame išskirtinės mums visiems dienos išvakarėse. Dienos, kai prieš devyniasdešimt ketverius metus Lietuva prisikėlė ir pasakė: būsim. Būsim laisva, nepriklausoma ir demokratiška valstybė. Ji paskelbė tai pasauliui ir patvirtino šį siekį dvidešimties iškiliausių signatarų parašais.

Šiemet minėsime mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus aštuoniasdešimt penktąsias mirties metines, įvairiomis sukaktimis atminsime signatarus Stanislovą Narutavičių, Kazimierą Steponą Šaulį, Joną Vileišį, Mykolą Biržišką, Praną Dovydaitį, Donatą Malinauską, Joną Smilgevičių.

Nepriklausomybės akto ir iškovotos laisvės vedama, tauta netrukus ėmėsi konkrečiais darbais kurti savo valstybę. Todėl šiemet minėsime ne tik laisvės dokumento kūrėjų sukaktis, bet ir Lietuvos kūrimui itin svarbius įvykius - Mykolo Krupavičiaus žemės reformą, Lietuvos universiteto, pirmosios nuolatinės Konstitucijos bei lito įvedimo devyniasdešimtąsias metines.

Prisiminkime, kad Nepriklausomybės aktas - tai ilgamečių tautos kovų už laisvę vainikas.

Laisva ir demokratinė valstybė, kovojanti už kiekvieną savo pilietį, ir šiandien yra kiekvieno iš mūsų tikslas. Siekime jo su tokiu pat užsidegimu ir pasiaukojimu, kaip signatarai. Tikėkime Lietuva taip, kaip jie tikėjo.

Perduodama šias gėles signatarų artimiesiems, reiškiu signatarams visų Lietuvos žmonių pagarbą ir dėkingumą.

2012-02-15, Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė