Kalbos

Ponai ir ponios,

Norėčiau išreikšti savo dėkingumą Generaliniam Sekretoriui Ban Ki-moonui už iniciatyvą atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į didelės svarbos klausimą - pasaulio branduolinę saugą. Černobylio avarijos 25-osios metinės ir kiti incidentai primena mums, jog branduolinės saugos ir saugumo klausimai turi būti iš naujo nuodugniai apsvarstyti ir įvertinti aukščiausiu tarptautiniu lygiu. Būtent dabar reikia priimti sprendimus, leisiančius išvengti panašių nelaimių arba sumažinti jų tikimybę ateityje.

Mes visi - atskiros valstybės, Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) - privalome išmokti visas įvykusių branduolinių avarijų pamokas. Turime prisiimti atsakomybę ir imtis konkrečių veiksmų, kad patobulintume dabartinę branduolinės saugos ir saugumo sistemą ir ją reglamentuojančią teisinę bazę. 2011 metų kovo mėnesį Europos Taryba pakvietė Europos ir tarptautinę bendruomenę patvirtinti aukščiausio lygio branduolinės saugos standartus jau egzistuojančioms ir būsimoms atominėms elektrinėms. TATENA generalinis direktorius p. Amano parengė Ataskaitą ir Branduolinės saugos veiksmų planą, kuris ką tik buvo patvirtintas Tarptautinės atominės energetikos agentūros generalinėje konferencijoje Vienoje. Mes visapusiškai remiame šias iniciatyvas. Tačiau negalime tuo apsiriboti.

Kadangi branduolinės avarijos nepaiso sienų, bet koks branduolinės energijos projektas bet kurioje valstybėje turi būti įgyvendinamas prisiimant reikiamą atsakomybę už savo ir kitų šalių gyventojų saugumą. Atviros ir sąžiningos konsultacijos su visomis potencialiai paveiktomis šalimis, konstruktyvus tarpvalstybinių ginčų sprendimas, visiškas skaidrumas ir dalijimasis informacija turi tapti visuotine norma. O jeigu tam užtikrinti reikia priimti tarptautinius teisiškai įpareigojančius aktus, būtina tai padaryti.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas saugai statybos aikštelėje. Nauji branduoliniai projektai negali būti net svarstomi be išsamaus seisminės saugos ir poveikio aplinkai vertinimo. Streso testai turi tapti įprasta procedūra tiek planuojamoms statyti, tiek jau veikiančioms atominėms elektrinėms, jų statybos aikštelėms ir technologijoms.

Be to, negalime pamiršti, kad net pačios geriausios technologijos vis dėlto priklauso nuo žmogiškojo veiksnio. Investicijos į jėgainės eksploatacijos ir techninės priežiūros personalo formavimą ir kvalifikaciją yra būtinos ne tik kuriant naujas technologijas, bet ir užtikrinant jų saugų funkcionavimą.

Visus šiuo pasiūlymus teikiu remdamasi konkrečia patirtimi. Šiandien mūsų kaimynystėje Europos centre yra įgyvendinami dviejų naujų atominių elektrinių statybos projektai, neturintys tinkamo poveikio aplinkai vertinimo ir kurių planuotojai nesidalija informacija. Tai atrodo keista ir kelia nerimą. Be to, tai kelia grėsmę - ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Jeigu mes sutinkame, jog tik saugios technologijos saugiose aikštelėse, saugi statyba, saugi atominės elektrinės veikla ir saugus jos nutraukimas gali užtikrinti tikrą branduolinę saugą ir saugumą, aš kviečiu tarptautinę bendruomenę, su Tarptautine atominės energijos agentūra priešakyje, pademonstruoti visuotinę ištikimybę minėtiems principams. Tai vienintelis kelias, leisiantis išvengti naujų branduolinių avarijų. Fukušima ir Sankt Peterburgas - tai paskutinis raginimas pabusti ir imtis atsakingų veiksmų branduolinės energijos srityje, nes branduolinė avarija kurioje nors šalyje - visuotinė nelaimė.

Šūkių ir deklaracijų metas jau praėjo. Dabar laikas imtis veiksmų.